Dainiui Radzevičiui buvo daromas spaudimas trauktis

2025 metų birželio 16 dieną, vos tik pradėjęs vadovauti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), Dainius Radzevičius sulaukė „15min“ direktoriaus Tomo Balžeko skundo. Jame skundžiamasi, kad „Spaudos klubas“, rengdamas knygą apie Vilhelmą Germaną, viešuose registruose tikrino informaciją apie T. Balžeką. Netrukus analogiškus skundus ŽEIT pateikė ir buvę UAB „Foxpay“ akcininkai Narimantas Bloznelis bei Georgas Kotominas.

Taip skundas dėl „Spaudos klubo“ veiklos ir knygos „Vilniaus magas“ tapo vienu pirmųjų D. Radzevičiaus klausimų naujose pareigose.

Apie koordinuotą „15min“ ir „Foxpay“ skandale minimų asmenų bandymą sutrukdyti knygos apie Vilhelmą Germaną pasirodymui ne tik rašant skundus ŽEIT ir kitoms institucijoms, bet ir pasitelkiant LRT Radijo eterį rašiau savo 2026 metų kovo 23 dienos publikacijoje. Ši publikacija išėjo kelios valandos prieš D. Radzevičiui priimant sprendimą skirti „Spaudos klubui“ papeikimą už informacijos apie T. Balžeką tikrinimą Registrų centre.

Nors publikacijos juodraštyje buvau įtraukęs ir skyrių apie D. Radzevičių, nenorėdamas palikti nė mažiausios abejonės, kad jam gali būti daromos įtakos, sąmoningai jį ištryniau. Toje ištrauktoje dalyje apie Jūratės Damulytės ir T. Balžeko santykius su D. Radzevičiumi paskutinis sakinys skambėjo taip:

„Noriu tikėtis, kad šie ryšiai nesutrukdys D. Radzevičiui išlikti nešališkam ir ginti žodžio laisvę bei žurnalistų teisę užsiimti profesine veikla.“

Tokie nuogastavimai kilo stebint T. Balžeko ir jo vadovaujamų įmonių bei J. Damulytės veiksmus viešojoje erdvėje.

Viešai palaikė J. Damulytę

Kaip rašiau ankstesnėje publikacijoje, 2025 metų rugpjūtį LRT radijo laidoje „Kas yra, o kas nėra žurnalistas?“ J. Damulytė, kaip tikėtina, viešai puolė būtent „Spaudos klubą“, teigdama:

„nes aš žinau konkretų pavyzdį, kai kažkas VšĮnas [kalba netaisyta] susikūręs per labai trumpą laiką ar ne ir ten pasiskelbęs, kad aš dabar išleisiu knygą, ir jis registruojasi toje sistemoje labai paprastai, ir tokiu būdu gauna plačiausią prieigą prie duomenų“

Šioje laidoje taip pat dalyvavo Seimo narė konservatorė Dovilė Ulbinaitė.

Būtent dėl ryšių su D. Ulbinaite prieš daugiau nei dešimt metų J. Damulytė buvo patekusi į teisėsaugos akiratį ir tuomet sulaukė D. Radzevičiaus palaikymo.

2013 metų rudenį tuometinė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja D. Ulbinaitė buvo apkaltinta piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimu. Tai įvyko po to, kai J. Damulytė savo straipsnyje viešai paskelbė informaciją, kurią Valstybės saugumo departamentas (VSD) laikė valstybės paslaptimi. Buvo įtariama, kad šią informaciją žurnalistė gavo iš D. Ulbinaitės, tačiau saugodama savo šaltinį jos neatskleidė. Teismas D. Ulbinaitę visiškai išteisino.

2013 metų lapkričio 11 dieną D. Radzevičius, tuomet vadovavęs Lietuvos žurnalistų sąjungai (LŽS), kartu su kolegomis dalyvavo piketo akcijoje prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinės, palaikydamas J. Damulytę ir jos kolegę Jūratę Skėrytę, įveltas į šią istoriją.

Įdomi detalė: toje pačioje byloje D. Ulbinaitę gynė dabartinis V. Germano advokatas Giedrius Danėlius.

Bendrauja ir su T. Balžeku

D. Radzevičius bent jau anksčiau palaikė draugiškus santykius ne tik su J. Damulyte, bet ir su T. Balžeku.

2021 metų vasario 18 dieną jis kartu su keliais bičiuliais, kurių bent dalis siejo arba tebesieja darbo ir pavaldumo ryšiai su T. Balžeku, dalyvavo Baltarusijoje nuteistų žurnalistų palaikymo akcijoje.

2025 metų rugsėjį, po tuo pačiu „Facebook“ įrašu, po kuriuo su gimtadieniu T. Balžeką sveikino Ievos Trinkūnaitės sesuo (apie tai „Spaudos klubas“ rašė ankstesnėje publikacijoje), jį pasveikino ir D. Radzevičius.

Sulaukė T. Balžeko įmonių dėmesio

Pasak paties D. Radzevičiaus, UAB „BNS“, kurios vadovas ir akcininkas yra T. Balžekas, darbuotojai jį pakvietė dalyvauti 2025 metų rugsėjo 23 dieną „BNS“ organizuojamuose „Medijų pusryčiuose '25“. Renginyje jis skaitė pranešimą tema „Kai BDAR tampa netikru pasiteisinimu“. Tuo metu ŽEIT jau svarstė T. Balžeko skundą.

Virš 5 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto

Nors D. Radzevičiaus teigimu pranešimą jis skaitė neatlygintinai, pats renginys buvo mokamas. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien valstybinės organizacijos už dalyvavimą jame sumokėjo 5 454 eurus. Tarp 23 valstybinių organizacijų buvo Registrų centras, Vyriausioji tarnybinė etikos komisija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip susiklostė situacija, kai valstybė T. Balžeko įmonei UAB „BNS“ už galimybę vieniems valstybės tarnautojams pasiklausyti kito valstybės tarnautojo D. Radzevičiaus sumokėjo virš 5 tūkst. eurų.

Pamiršo dalyvavęs „15min“ projekte

D. Radzevičiaus teigimu, po „Medijų pusryčių '25“ jis nebedalyvauja T. Balžeko įmonių renginiuose ar projektuose. Tačiau jis nepaminėjo interviu, kuris buvo kitos T. Balžeko vadovaujamos įmonės, UAB „15min“, projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis. Šis interviu buvo paskelbtas 2025 metų lapkričio 5 dieną.

Jame D. Radzevičius kalbėjo apie žurnalistų etikos iššūkius ir visuomenės nepasitikėjimo žiniasklaida krizę. Šiam „15min“ projektui valstybinis Medijų rėmimo fondas 2025 metais skyrė net 700 tūkst. eurų paramą.

Draugystė su T. Balžeko įmonėmis baigėsi

2026 metų vasario 16 dieną Vilhelmas Germanas išėjo į laisvę, o ŽEIT jau aštuonis mėnesius vis dar svarstė T. Balžeko skundą dėl knygos apie V. Germaną. Būtent tada „15min“ ir J. Damulytės viešas naratyvas D. Radzevičiaus atžvilgiu ėmė keistis.

Jau vasario 25 dieną „15min“ paskelbė publikaciją, kurioje teigiama, kad LŽS, organizacija, kuriai ilgus metus vadovavo D. Radzevičius, jam neišmokėjo viso darbo užmokesčio, o šią skolą jis perleido savo vaikams.

Prioritetą skyrė LŽS veiklai, o ne savo atlyginimui

Tačiau „15min“ publikacijoje buvo nutylėta svarbi aplinkybė: LŽS vadovo atlyginimą pagal įstatus nustato ne pats pirmininkas, o sąjungos suvažiavimas, kuriame teisę dalyvauti ir balsuoti turi visi nariai. Be to, informacija apie LŽS vadovo atlyginimą, kuris dar iki 2010 metų sudarė penkis vidutinius darbo užmokesčius, buvo vieša.

Paties D. Radzevičiaus teigimu, įsiskolinimas susidarė dėl to, kad teikdamas prioritetą LŽS veiklai ir rūpindamasis organizacijos finansų srautais jis pats nusprendė savo atlyginimą išsiimti paskutinį.

Dabartinis LŽS pirmininkas Audrys Antanaitis, užstodamas D. Radzevičių, patvirtino, kad sunkiu finansiniu laikotarpiu jis netgi atsisakė dalies savo atlyginimo, ir patikino: nei jis pats, nei LŽS jokių pretenzijų D. Radzevičiui neturi.

Žurnalistų profesionalų asociacija paragino trauktis

Kitą dieną po „15min“ publikacijos Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA), su LŽS niekaip nesusijusi organizacija, kurios valdybos pirmininkė yra „15min“ darbuotoja J. Damulytė, pareiškė nepasitikėjimą D. Radzevičiumi ir paragino jį įvertinti galimybes toliau eiti pareigas.

2026 metų vasario 26 dieną ŽPA savo „Facebook“ puslapyje rašė:

„ŽPA valdybos nuomone, paaiškėjus tokiai situacijai D. Radzevičius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir neturėtų eiti institucijos, vertinančios žiniasklaidos etiką, vadovo pareigų. Jei D. Radzevičius situaciją visgi suvokia kitaip, ŽPA valdyba mano, jog šį klausimą turėtų spręsti Seimas, kaip minėtąjį pareigūną skirianti ir atleidžianti institucija.“

Dar po dienos D. Radzevičius ir J. Damulytė dalyvavo Žinių radijo laidoje „Dienos tema“, kurioje buvo diskutuojama: „Aistros dėl Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Dainiaus Radzevičiaus skolų: ar jis turi trauktis?“. Šios laidos metu J. Damulytė pakartojo ŽPA pozicija ir ragino D. Radzevičių trauktis iš užimamų pareigų.

J. Damulytė neatsakė į „Spaudos klubo“ klausimus

„Spaudos klubas“ J. Damulytės pasiteiravo, ar ji, dar būdama LŽS nare, dalyvavo suvažiavime ir balsavo dėl LŽS pirmininko atlyginimo. Taip pat jai buvo išsiųsti klausimai, kaip ji vertina savo ir ŽPA santykius su D. Radzevičiumi bei ar jam jau pavyko susigrąžinti jų pasitikėjimą.

Į šiuos ir kitus klausimus apie jos ir su ja susijusių organizacijų darytą spaudimą D. Radzevičiui J. Damulytė neatsakė. Vietoj to ji tiesiog užblokavo „Spaudos klubą“ „Facebook“ socialiniame tinkle.

Viešųjų ryšių ekspertai: tai dirbtinė danga

Kaip man paaiškino viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertai, tokia juodųjų viešųjų ryšių technologija, kai publikacijos pasirodymas koordinuojamas su iš anksto suplanuotu institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar asociacijų viešu pasisakymu, siekiant sudaryti visuomenės susirūpinimo įspūdį, vadinama dirbtine danga (angl. astroturfing).

D. Radzevičius interesų konflikto nematė

Nors D. Radzevičius dalyvavo akcijose palaikydamas tiek J. Damulytę, tiek kitus žurnalistus kartu su T. Balžeku, viešai sveikino jį gimtadienio proga ir neatlygintinai dalyvavo jo įmonių renginiuose bei projektuose, savo santykius tiek su T. Balžeku, tiek su jo darbuotoja J. Damulyte jis apibūdina kaip išskirtinai dalykiškus.

Paklaustas, kaip vertina vasario mėnesio „15min“ publikaciją apie LŽS ir po to sekusį asociacijos, kurios valdybos pirmininkė yra J. Damulytė, pareiškimą dėl nepasitikėjimo juo, D. Radzevičius atsakė, kad to niekaip nevertina.

Sprendimai priimti vos kelios valandos po „15min“ publikacijos

Pasak pačios ŽEIT, skundai vidutiniškai išsprendžiami per vieną–tris mėnesius. Tačiau dar 2026 metų kovo viduryje, praėjus net devyniems mėnesiams nuo T. Balžeko skundo gavimo, nei dėl šio, nei dėl „Foxpay“ akcininkų N. Bloznelio ir G. Kotomin skundų sprendimų D. Radzevičius nebuvo priėmęs.

Reikalai pagreitėjo 2026 metų kovo 23 dieną, kai „15min“ išspausdino bent aštuonis mėnesius rengtą straipsnį, kuriame cituojamas T. Balžekas, besiskundžiantis, kad institucijos, įskaitant ŽEIT, į jo skundus dėl „Spaudos klubo“ veiklos reaguoja vangiai arba visai nereaguoja. Tačiau straipsnyje nutylima aplinkybę, kad T. Balžekas vadovauja net keliems juridiniams asmens, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis, dėl to yra laikomas viešu asmeniu.

Vos kelias valandos po šio straipsnio pasirodymo ŽEIT priėmė sprendimą skirti „Spaudos klubui“ papeikimą.

Dešimties puslapių sprendimas, kuriuo iš esmės sukuriamas precedentas, draudžiantis visuomenės informavimo priemonei tikrinti viešuose Registrų centro tvarkomuose registruose esančią informaciją apie T. Balžeką, buvo surašytas ir priimtas per kelias valandas po „15min“ straipsnio pasirodymo. Analogiškas sprendimas dėl buvusio „Foxpay“ akcininko N. Bloznelio skundo priimtas dar po geros valandos, o po poros dienų ir dėl kito buvusio „Foxpay“ akcininko G. Kotomin skundo.

D. Radzevičiaus paklausus, ar „15min“, T. Balžekas, J. Damulytė ar kiti susiję asmenys galėjo iš anksto žinoti apie planuojamą sprendimo datą ir jo turinį, jis to nepaneigė – atsakė tik tiek, kad sprendimo turinys niekada nederinamas su suinteresuotais asmenimis. Pasiteiravus, kodėl T. Balžeko skundo svarstymas truko net devynis mėnesius, D. Radzevičius paaiškino, kad trukmė priklauso nuo skundo sudėtingumo.

Saugo privatumą, bet atsisakė nuasmeninimo

Įprasta ŽEIT praktika yra skelbti nuasmenintus sprendimus, ypač kai pareiškėjai kaip tik skundžiasi dėl asmens duomenų ar privačios informacijos paviešinimo. Tačiau iš visų viešai ŽEIT skelbiamų 2025–2026 metų sprendimų tik T. Balžeko skundo sprendimas yra nenuasmenintas.

Kaip patvirtino pats D. Radzevičius, būtent tokią valią T. Balžekas išreiškė raštu.

Kitų T. Balžeko skundų ŽEIT negavo

Paklaustas, ar per pastaruosius 24 mėnesius ŽEIT gavo kitų T. Balžeko skundų, D. Radzevičius atsakė neigiamai.

Iš paties T. Balžeko viešai pasidalintos informacijos matyti, kad Registrų centre informaciją apie jį tikrino ir kitos žiniasklaidos priemonės: UAB „Delfi“ septynis kartus, o UAB „All Media Lithuania“ (valdanti „TV3“) tris kartus. Tačiau T. Balžeko dėmesio sulaukė tik VšĮ „Spaudos klubas“.

Susidaro įspūdis, kad siekiama ne apsaugoti privatumą, o kryptingai trukdyti „Spaudos klubo" veiklai ir knygos apie V. Germaną pasirodymui – o gal net „pamokyti“ tą, kuris drįsta tokią knygą rašyti.

T. Balžekas į „Spaudos klubo“ siųstus klausimus neatsakė.

Bijo knygos apie V. Germaną pasirodymo

Tame pačiame „15min“ straipsnyje, po kurio pasirodymo per kelias valandas ŽEIT priėmė savo sprendimą, knygos apie V. Germaną rašymo faktą T. Balžekas laiko gąsdinimu. Paprašytas patikslinti, kodėl bijo šios knygos pasirodymo, jis neatsakė.

Tai, kad „15min“ siekia cenzūruoti „Spaudos klubą“, patvirtina ir J. Damulytės reakcija 2026 metų kovo 27 dienos „15min“ vaizdo įraše „Redakcijos vinys“: jame J. Damulytė su kolegomis piktinasi ne tik tuo, kad „Spaudos klubui“ pavyksta užtikrinti sklaidą ir „iškart pasiekti daugybę auditorijos“, bet ir tuo, kad naudojamasi teise į žodžio laisvę – J. Damulytės žodžiais: „ir ten gali skelbti ką nori“