Lietuvos laiko istorija

Šiąnakt Lietuva vėl atsuko laikrodžius: 4 valandą ryto rodyklės grįžo į trečią, ir prasidėjo žiemos laikas. Vakar Vilniuje Saulė patekėjo 8:05, šiandien jau 7:07, o nusileis 16:59. Nuo 1981-ųjų tai jau 42-asis kartas, kai Lietuvoje rudenį laikrodžiai atsukami atgal. Tačiau skirtingais istorijos etapais šio ryto 8:00 laikrodžiai būtų rodę vis kitą laiką, o kartais jis skirtųsi net tarp miestų.

Kai laiką rodė Saulė

Ilgą laiką Vilnius, Kaunas ir Klaipėda gyveno skirtingu laiku. Dvylikta valanda ateidavo tada, kai Saulė pakildavo į aukščiausią dangaus tašką. Šnekamojoje kalboje sakoma, kad tada Saulė būna zenite, tačiau tai netiesa: Lietuvoje Saulė zenito niekada nepasiekia, ir net per Jonines Vilniuje ji pakyla tik apie 59 laipsnius virš horizonto. Kadangi Saulė dangumi keliauja iš rytų į vakarus, Vilniuje dvylikta valanda ateidavo anksčiau nei Kaune, o Kaune anksčiau nei Klaipėdoje.

Pagal Saulę buvo derinami ir pirmieji mechaniniai laikrodžiai. Pasak profesoriaus Liberto Klimkos, Vilniuje laikrodis atsirado XIV a. pabaigoje. Iš pradžių svarbiausias buvo rotušės bokšto laikrodis, o nuo 1672 m. šį vaidmenį perėmė Katedros varpinės laikrodis.

Šįryt 8:00. Jei Vilnius vis dar gyventų pagal Saulę, šio ryto 8 valanda būtų buvusi 7:57. Tai būtų parodęs ir saulės laikrodis Valdovų rūmuose, apskaičiuotas būtent vietos laikui. Kaune tuo metu būtų buvę 7:51, Klaipėdoje 7:40. Didžiausias Saulės laiko skirtumas Lietuvos teritorijoje yra tarp Nidos vakaruose ir Adutiškio rytuose, apie 23 minutės: Nidoje šįryt būtų buvę apie 7:40, o Adutiškyje jau 8:03.

Plaukiojantis ir vidutinis laikas

Vėliau Saulės laiką pakeitė vidutinis vietos laikas. Priežastis paprasta: tikrasis Saulės vidurdienis per metus „plaukioja“. Dėl elipsinės Žemės orbitos ir ašies posvyrio lapkričio pradžioje Saulė į aukščiausią tašką pakyla apie 16 minučių anksčiau nei vidutiniškai, o vasario viduryje maždaug 14 minučių vėliau. Kol laikrodžiai buvo netikslūs, to niekas nepastebėdavo. Kai XVII a. atsirado tolygiai einantys švytuokliniai laikrodžiai, jie ėmė „nesutarti“ su Saule, todėl laikas imtas skaičiuoti taip, tarsi Saulė visus metus judėtų tolygiai.

XIX a. pradžioje vidutinį laiką ėmė rodyti Europos sostinių laikrodžiai, o kada jis pradėtas naudoti Lietuvoje, tiksliai nežinoma. Vidutinis Vilniaus laikas Grinvičą lenkė 1 val. 41 min., Kauno 1 val. 35 min., Klaipėdos 1 val. 24 min.

Šįryt 8:00 pagal vidutinį vietos laiką. Vilniuje būtų buvę 7:41, Kaune 7:35, Klaipėdoje 7:24. Tai maždaug 16 minučių mažiau nei pagal Saulės laiką, nes spalio pabaigoje Saulė „skuba“ beveik tiek. Toliau straipsnyje lyginame būtent su vidutiniu laiku.

Stoties laikas

Skirtingi miestų vidutiniai vietos laikai netiko traukiniams, kurių tvarkaraščiai turėjo būti bendri visai linijai. Todėl laikus šalyse imta vienodinti būtent dėl geležinkelių, tačiau iš pradžių stoties laikas visur egzistavo greta vietinio. Britanijoje 1840 m. „Great Western Railway“ pirmoji perėjo prie Londono laiko, kiti geležinkeliai pasekė, bet įstatymu Grinvičo laikas įtvirtintas tik 1880 m. Įdomu, kad Oksfordo Kristaus bažnyčios koledžas savąjį vidutinį vietos laiką („Oksfordo laiką“), 5 minutėmis atsiliekantį nuo Grinvičo, puoselėja iki šiol: kasvakar 21:05 jo varpas suskamba 101 kartą, o koledže esančioje Oksfordo katedroje pamaldos prasideda penkiomis minutėmis vėliau.

Lietuvoje, kuri tuo metu priklausė carinei Rusijai, traukiniai, kaip ir kitur, iš pradžių atnešė ne bendrą, o papildomą laiką. XIX a. septintajame dešimtmetyje per Lietuvą pradėjus važinėti traukiniams, šalia vietinio laiko atsirado stoties laikas. Jis buvo derinamas pagal netoli Sankt Peterburgo esančios Pulkovo observatorijos laiką, kuris Grinvičo observatorijos laiką lenkė 2 val. 1 min. Vilniuje stoties laikrodis miesto laikrodį lenkė maždaug 20 minučių, Kaune net 26 minutes.

Šįryt 8:00. Vilniaus stoties laikrodis būtų rodęs 8:01, o miesto 7:41.

Laiko juostos Lietuva tada formaliai neturėjo. Rusijos imperija juostinio laiko neįvedė, o Sovietų Rusija juostas įsivedė tik 1919 m., kai Lietuva jau buvo nepriklausoma.

Skirtumas su Klaipėda: 61 minutė ir 12 dienų

Klaipėda tuo metu priklausė Prūsijai, todėl laiką skaičiavo kitaip. Iki 1893 m. ji, kaip ir kiti Vokietijos miestai, gyveno savo vietiniu laiku, o 1875 m. ją pasiekė geležinkelis iš Tilžės. Prūsų geležinkeliai derinosi prie Berlyno laiko.

Šįryt 8:00 iki 1893 m. Klaipėdos stoties laikas būtų buvęs 6:53, o miesto 7:24.

1893 m. balandžio 1 d. Klaipėda kartu su visa Vokietija perėjo prie Vidurio Europos laiko, ir stoties bei miesto laikrodžiai pagaliau ėmė rodyti tą patį. Tačiau ties siena, ėjusia ir per dabartinę Lietuvos teritoriją, ir toliau susidūrė dvi laiko skaičiavimo sistemos. Keleivis, važiavęs per Eitkūnus ir Kybartus, turėjo pasukti laikrodį 61 minute: Vokietijos pusėje galiojo Vidurio Europos laikas, Rusijos pusėje Peterburgo. Be to, jis persikeldavo per 12–13 kalendoriaus dienų, nes Rusija gyveno pagal Julijaus, o Vokietija pagal Grigaliaus kalendorių.

Šįryt 8:00 po 1893 m. Klaipėdoje ir stotyje, ir mieste būtų buvę 7:00. Kybartų, Kauno ir Vilniaus stočių laikrodžiai būtų rodę 8:01, o pačiuose miestuose pagal vietinį laiką Kaune būtų buvę 7:35, Vilniuje 7:41.

Klaipėdoje laikrodžiai pradėti sukti ir sezoniškai: Vokietija vasaros laiką įvedė 1916 m. balandžio 30 d. ir taikė iki 1918 m.

Nepriklausoma Lietuva: vienas laikas visai šaliai

Paskelbus nepriklausomybę 1918 m., Lietuva perėjo prie Vidurio Europos laiko, UTC+1. Juo gyveno ir 1919 m. laikinąja sostine tapęs Kaunas, o Klaipėdoje šis laikas galiojo jau nuo 1893 m.

1922 m. Vidurio Europos laiką oficialiai įsivedė visa Lenkija, ir Lenkijos valdomame Vilniuje laikas tapo toks pat kaip Kaune ir Klaipėdoje.

Tai buvo Berlyno, Varšuvos, Prahos, Vienos, Romos ir Stokholmo laikas. Paryžius, Briuselis ir Madridas tuo metu dar gyveno pagal Grinvičo laiką. Prancūzija juo naudojosi nuo 1911 m. iki 1940 m., o Vidurio Europos laiką, kaip ir Belgija, perėmė tik per Antrąjį pasaulinį karą, kai šias šalis okupavo Vokietija. Ispanija tais pačiais 1940 m. prie Vidurio Europos laiko perėjo savo noru: Franko režimas taip suderino laikrodžius su Vokietija. Todėl šiandien Ispanija, geografiškai esanti Grinvičo laiko juostoje, ir Lenkija gyvena tuo pačiu laiku, nors Saulės laikas vakarinėje Ispanijoje ir rytinėje Lenkijoje skiriasi daugiau nei dvi valandas.

Šįryt 8:00. Laikrodis Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje būtų rodęs 7:00.

Maskvos laikas: visada valanda daugiau nei dabar

1940 m. sovietų okupacija atnešė Maskvos laiką, UTC+3, t. y. dviem valandomis daugiau nei tarpukariu. 1941–1944 m. vokiečių okupacija laikinai grąžino Vidurio Europos laiką, kuriuo jau gyveno Berlynas.

Iki 1981 m. laikrodžiai nebuvo sukiojami, o Maskvos laikas ištisus metus atitiko mūsų dabartinį vasaros laiką. Taigi ir žiemą Saulė aukščiausiai pakildavo ne apie vidurdienį, o po pirmos valandos dienos: vidutiniškai Vilniuje apie 13:19, Kaune 13:24, Klaipėdoje 13:35. Palyginimui, dabar žiemą tai būna atitinkamai 12:19, 12:24 ir 12:35.

1981 m. balandžio 1 d. buvo įvestas vasaros laiką. Nuo tada laikrodis ir žiemą, ir vasarą rodė valanda daugiau nei dabartinis. Žiemą galiojo UTC+3 (dabar UTC+2), vasarą UTC+4 (dabar UTC+3). Laikrodžiai buvo sukami kovo ir rugsėjo pabaigoje.

Šįryt 8:00. Sovietinis laikrodis visuose trijuose miestuose būtų rodęs 9:00, nors pagal vidutinį vietos laiką Vilniuje būtų buvę 7:41, Kaune 7:35, Klaipėdoje 7:24.

Sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas: pagaliau savoje juostoje

Sąjūdžio metais, 1989 m. kovo pabaigoje, Lietuva kartu su Latvija ir Estija atsisakė Maskvos laiko ir perėjo prie Rytų Europos laiko. Tą pavasarį laikrodžių net nesuko, nes vasaros laikas ir naujoji juosta vienas kitą panaikino, o rudenį rodyklės įprastai atsuktos atgal. Taip Lietuva pirmą kartą oficialiai ėmė gyventi tos juostos laiku, į kurią geografiškai patenka didžioji šalies dalis. Šis laikas beveik sutampa su XIX a. dėl geležinkelių įvestu stoties laiku, kuris Grinvičo laiką lenkė 2 val. 1 min. Atkūrus nepriklausomybę vasaros ir žiemos laikas išliko. Iki 1995 m. žiemos laikas prasidėdavo rugsėjo pabaigoje, o nuo 1996 m., kaip ir Europos Sąjungoje, spalio pabaigoje.

Šįryt 8:00. Kaip ir dabar laikrodis būtų rodęs 8:00.

Andrikienės laikas

1998 m. kovą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva, siekiant pabrėžti bendrystę su Vakarais, Lietuva grįžo prie Vidurio Europos laiko, UTC+1, kuriuo gyveno tarpukariu. Šįkart tai buvo ir Briuselio laikas. Oficialiai jis įvestas 1998 m. kovo 29 d., o liaudyje greitai buvo pramintas „Andrikienės laiku“. Tą pavasarį laikrodžių net nereikėjo sukti, nes Rytų Europos žiemos laikas sutapo su Vidurio Europos vasaros laiku. Lygiai prieš 28 metus, 1998 m. spalio 25-ąją, irgi sekmadienį, laikrodžiai buvo atsukti atgal, ir Lietuva pirmą kartą po karo pasitiko žiemą Vidurio Europos laiku. Gruodį Saulė nusileisdavo dar prieš 15 valandą, o vasarą švisti imdavo prieš trečią ryto. Žiemą lygiai taip pat gyveno ir tarpukario Lietuva, tačiau šįkart su tokiu laiku taikstėmės tik pusantrų metų.

Šįryt 8:00. „Andrikienės laikrodis“ būtų rodęs 7:00.

1999 m. spalio 31-ąją Lietuva grįžo prie Rytų Europos laiko. Vasarą ji gyveno Vidurio Europos vasaros laiku, kuris sutampa su Rytų Europos žiemos laiku, todėl tą dieną, kai visa Europa atsuko laikrodžius, Lietuva savųjų nelietė. Netrukus atsisakyta ir sezoninio sukiojimo: 2000–2002 m. laikrodžiai nebuvo sukami, o nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šiol Lietuva gyvena pagal Rytų Europos laiką su sezoniniu laiko keitimu.

Šįryt 8:00. 1999–2002 m. laikrodis būtų rodęs 8:00.

Vasaros laikas: šimtmetis rodyklių sukiojimo

Mintį taupyti dienos šviesą dar XVIII a. pabaigoje kėlė Benjaminas Franklinas, tačiau jis siūlė ne sukti laikrodžius, o vasarą anksčiau keltis. Laikrodžių sukimą 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos entomologas George'as Vernonas Hudsonas, norėjęs ilgesnių šviesių vakarų vabzdžiams rinkti, o 1907 m. britas Williamas Willettas išleido brošiūrą apie švaistomą dienos šviesą. Astronomai primena, kad Willettas labiausiai norėjo vakarais žaisti golfą, o laikrodžius siūlė sukti po 20 minučių kiekvieną balandžio sekmadienį.

Pirmoji idėją įgyvendino Vokietija 1916 m., netrukus ją perėmė Jungtinė Karalystė, o 1918 m. ir JAV. Europoje vasaros laikas masiškai paplito po 1973 m. naftos krizės, o bendrą tvarką Europos Bendrija pradėjo derinti 1980 m. Europos Sąjungoje dabartinė tvarka įvesta 2001 m.: visose ES šalyse laikrodžiai sukami tuo pačiu momentu, 01:00 pagal pasaulinį laiką paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje ji galioja nuo 2003 m., o laikrodžiai sukami 03:00 pavasarį ir 04:00 rudenį.

Apibendrinant, Lietuvos teritorijoje laikrodžiai sezoniškai sukti 1916–1918 m. Klaipėdoje, per Antrąjį pasaulinį karą, 1981–1999 m. ir vėl nuo 2003 m.

Laikrodį galima pasukti, kūno ne

Neatitikimas tarp biologinio ir socialinio laiko vadinamas socialinis reaktyvinu atsilikimu (angl. social jetlag). Tyrimai rodo, kad organizmas laikosi Saulės, o ne reguliavimo.

2007 m. Miuncheno universiteto chronobiologo Tillo Roennebergo komanda išanalizavo tūkstančių žmonių dienos ritmus. Ji nustatė, kad žmogaus biologinis laikrodis prisiriša prie vietos Saulės laiko, nors visi gyvena pagal bendrą juostos laiką. Poveikis stipresnis rečiau apgyvendintose vietovėse, kur daugiau natūralios šviesos. Mokslininkai matavo vadinamąjį miego vidurį, t. y. vidurinį laiko tašką tarp užmigimo ir pabudimo, tomis dienomis, kai nereikia keltis pagal žadintuvą. Pavyzdžiui, jei žmogus miega nuo 23 iki 7 valandos, jo miego vidurys yra 3 valanda. Vokietijoje jis kiekvienu ilgumos laipsniu pasislenka maždaug 4 minutėmis, todėl prie vakarinės sienos gyvenantys vokiečiai laisvadieniais užmiega ir atsibunda vidutiniškai 36 minutėmis vėliau nei rytiniai, nors laikrodžiai visur rodo tą patį.

Tiesiogiai su šios nakties įvykiu susijęs kitas tos grupės tyrimas. Jis parodė, kad biologinis laikrodis prie vasaros laiko neprisitaiko: jis lieka standartiniame, žiemos, laike, o žmonės tik priverstinai pertvarko dienotvarkę. Kitaip tariant, šiąnakt mūsų kūnai tiesiog grįžo ten, kur visą vasarą ir buvo.

Lietuvoje tokio tyrimo rasti nepavyko, bet išvada peršasi pati: klaipėdiečiams išsimiegoti sunkiau nei vilniečiams. Klaipėdoje Saulė ir teka, ir leidžiasi vėliau, todėl ir užmiegama vėliau. Darbai ir pamokos abiejuose miestuose prasideda tuo pačiu laiku, nors pagal Saulę klaipėdiečių kūnas norėtų keltis maždaug 17 minučių vėliau nei vilniečių. Todėl jų miegas kenčia labiausiai.

Kada liausimės sukioti rodykles?

Europos Sąjungoje apie sukiojimo atsisakymą kalbama jau ne vienus metus, tačiau šalys nesutaria, kurį laiką pasilikti visam laikui. 2025 m. spalį Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas paragino sukiojimą nutraukti nuo 2026 m., o šiemet Europos Komisija pradėjo naują poveikio vertinimą, kuris turėtų būti baigtas iki metų pabaigos. Kaip matome, šiąnakt Ispanija laikrodžius suko kartu su visais.

Jei sprendimas bus priimtas, Lietuvai protingiausia likti prie žiemos laiko. Būtent jame, kaip rodo minėti tyrimai, lieka mūsų biologinis laikrodis. Nuolatinis vasaros laikas reikštų UTC+3, t. y. lygiai tą patį laiką, kuriuo Lietuva gyveno sovietmečiu iki 1981 m.

Šįryt 8:00. Jei visam laikui liktų vasaros laikas, laikrodis rodytų 9:00, o jei žiemos, 8:00, kaip ir šiandien.

Skaičiavimų pastaba: vietos laikas apskaičiuotas pagal miestų geografinę ilgumą, tikrasis Saulės laikas įvertintas pagal laiko lygties pataisą spalio pabaigai (apie +16 min.), o kiekvieno laikotarpio laikas skaičiuotas taip, lyg šiandien galiotų to meto taisyklės, įskaitant laikrodžių sukiojimą.