„15min“ žurnalistė J. Damulytė ir D. Dargis susiriejo dėl nuopelnų „Bankeros“ istorijoje

Prekybos poveikiu byloje teisiamas rašytojas Dailius Dargis viešai padėkojo „15min“ tyrimų skyriaus vadovei Jūratei Damulytei už „Bankeros“ demaskavimą. Žurnalistė padėkos nepriėmė ir atkirto, kad D. Dargis manipuliuoja ne mažiau nei „Bankeros“ veikėjai. Tačiau jų keliai „Bankeros“ istorijoje susikirto gerokai anksčiau nei šis susirašinėjimas socialiniame tinkle.

Padėka su priedais

Spalio 14 d. „Facebook“ paskelbtame įraše D. Dargis rašė žiūrėjęs „Delfi TV“ diskusiją, kurioje dalyvavo J. Damulytė ir vienas „Bankera“ įkūrėjų Vytautas Karalevičius. Žurnalistei jis padėkojo už aštrius klausimus ir, jo žodžiais, už demaskavimą, kas iš tikrųjų slypi už skambių „Bankera“ pažadų.

Didžioji įrašo dalis skirta V. Karalevičiui. D. Dargis kategoriškai neigia laidoje nuskambėjusį teiginį, esą jis buvo tarp asmenų, norėjusių perimti „Bankeros“ verslą, ir retoriškai klausia, ką ten apskritai buvo galima perimti. Jis lygina sumas: rugsėjį V. Karalevičiui, Mantui Mockevičiui ir Justui Dobiliauskui pareikšti įtarimai dėl ne mažiau kaip 45 mln. eurų iššvaistymo. Anot D. Dargio, tai daugiau nei viename „Ūkio banko“ bylos epizode minimi 41,6 mln. eurų ir daugiau nei šešis kartus viršija EBSW bylos sumą.

D. Dargis taip pat primena, kad jo byloje kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Šneideris teisme paaiškino, jog nei jam, nei kitiems nebuvo inkriminuoti jokie su „Bankera“ susiję veiksmai, o teismas netenkino „Bankeros“ prašymo pripažinti ją civiline ieškove. Įrašo pabaigoje jis pabrėžia niekam iš anksto nepriskiriantis kaltės, nes tai turi nustatyti teismas.

„Savo padėkas pasilaikykit sau“

J. Damulytės atsakas buvo trumpas ir aštrus. Ji paragino D. Dargį savo padėkas pasilaikyti sau ir pareiškė, kad šis manipuliuoja ne mažiau nei „Bankeros“ veikėjai. Anot žurnalistės, jos akyse D. Dargis yra už sunkius nusikaltimus teisiamas kaltinamasis, o ne žurnalistas. Todėl jis neturėtų dangstytis kitais žurnalistais ir žiniasklaida, kurie su jo „užklasinėmis“ veiklomis neturi nieko bendro.

Ji pridūrė, kad D. Dargiui pateikti kaltinimai jai neatrodo iš piršto laužti. Jo, kaip ji rašė, su žurnalistika menkai susijusi veikla jai krito į akis dar tuomet, kai ji tyrė Algirdo Stončaičio ryšius ir buvusio kriminalisto Dariaus Žukausko bylą.

Atkirtis su nuoroda į praeitį

D. Dargis skolingas neliko. Jis pasiūlė kiekvienam likti prie savo nuomonės ir priminė žurnalistei, jo žodžiais, plačiai nuskambėjusias jos istorijas su VSD pareigūnais. Prie atsakymo jis pridėjo nuorodą į „Delfi“ publikaciją apie Daivos Ulbinaitės bylą.

Kas ką „ridena“

Viešas J. Damulytės atsiribojimas nuo D. Dargio stebina, nes abiejų veikla „Bankeros“ atžvilgiu jau ne kartą buvo susipynusi.

2024 m. birželio 2 d. „Delfi“ portale pasirodė D. Dargio straipsnis apie „Bankerą“ ir kaunietį verslininką Tadą Kasputį. „Bankera“ savo svetainėje paskelbtuose atsakymuose tvirtina, kad tiek šis straipsnis, tiek vėlesnis „15min“ tyrimas rėmėsi tuo pačiu 2023 m. rudenį platintu anoniminiu skundu. Tas pats skundas tapo ir vadinamosios D. Dargio bylos epicentru.

Dar iškalbingesnė yra žinutė, kurią D. Dargis 2024 m. rugpjūčio 7 d. per „Viber“ išsiuntė kitam šios bylos įtariamajam Ovidijui Jūronui. Ją „Spaudos klubas“ paskelbė rugpjūtį. Joje D. Dargis rašė: „Zinau, kad 15min kaźka didelio ridens ant Bankeros“ (kalba netaisyta). Toliau jis pridūrė dar negirdėjęs, ar tai palies O. Jūrono klientą, tačiau pastebėjo, kad šis esą susidėjęs su „Bankeros“ žmonėmis.

Pats D. Dargis savo įraše tvirtina, kad STT išimtose žinutėse nėra nė vienos frazės apie neva planuotą 20 mln. eurų reikalavimą. Tačiau minėta žinutė rodo, kad apie „15min“ planus „Bankeros“ atžvilgiu jis žinojo dar 2024 m. vasarą. Pagal „Bankeros“ pateiktą chronologiją, pirmasis tiesioginis „15min“ tyrimo komandos kontaktas su „Bankera“ ekosistemos atstovais įvyko tik tų pačių metų spalio 22 d., o tyrimas paskelbtas 2025 m. pavasarį. Iš kur D. Dargis apie tai žinojo keliais mėnesiais anksčiau, lieka neatsakyta.

„15min“ savininko draugo pėdsakas D. Dargio byloje

Viena pavardė šioje istorijoje iškyla vis iš naujo: Narimantas Bloznelis.

N. Bloznelis yra buvęs „Bankera“ įkūrėjų valdomos bankinių technologijų grupės „BankingLab“ vadovas. 2023 m. vasarą jis buvo atleistas iš pareigų ir netrukus atsidūrė „Foxpay“. 2024 m. liepą įmonės direktorius Saulius Galatiltis BNS teigė, kad N. Bloznelis ir Georgas Kotominas „Foxpay“ dirba ekspertais. Tų pačių metų liepos 5 d. N. Bloznelis iš Vilhelmo Germano partnerės Ievos Trinkūnaitės įsigijo 3 proc. „Foxpay“ akcijų ir tapo įmonės akcininku. Tai įvyko praėjus vos mėnesiui po to, kai Vyriausybė pripažino I. Trinkūnaitę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

Rugpjūtį „Spaudos klubas“ paskelbė tyrimą, kuriame išvardyta eilė sutapimų tarp N. Bloznelio veiklos bei aplinkos ir medžiagos, kuri D. Dargio byloje buvo naudota reikalaujant pinigų iš T. Kaspučio. Medžiagoje cituojamas tas pats Jungtinių Tautų puslapis, kaip ir jo sūnaus įmonės MB „Nomind“ paraiškoje ES lėšoms. Joje naudotų duomenų imtis baigiasi likus kelioms savaitėms iki N. Bloznelio atleidimo. Sutampa ir rašymo maniera, o medžiagoje nurodytas M. Mockevičiaus buto numeris Monake, kurio oficialiuose šaltiniuose nėra. N. Bloznelis šių teiginių nei patvirtino, nei paneigė, o pačioje byloje jis nefigūruoja.

„Spaudos klubas“ taip pat rašė, kad N. Bloznelis ir „15min“ direktorius bei didžiausias akcininkas Tomas Balžekas gyvena toje pačioje gatvėje Pervalkoje. Dabar ir „Bankera“ paskelbė, kad jie ne tik kaimynai, bet ir bendrauja asmeniškai. Tai matyti iš paties T. Balžeko 2025 m. rugpjūtį „Facebook“ paskelbtų nuotraukų, kuriose abu leidžia laiką jo terasoje. „Bankera“ taip pat atkreipia dėmesį, kad nei anoniminiame skunde, nei „15min“ tyrime apie „Bankerą“ N. Bloznelis, G. Kotominas ar „BankingLab“ grupės įmonės neminimi.

„Spaudos klubas“ anksčiau rašė ir apie kitas šių asmenų sąsajas. T. Balžekas ir N. Bloznelis kartu su kitais „Foxpay“ skandalo dalyviais teikė skundus dėl „Spaudos klubo“ veiklos Registrų centrui ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 2025 m. gruodį „15min“ kolektyvas kalėdas šventė Druskininkų „SPA Vilnius“. Šis viešbutis tuo metu priklausė Trinkūnų ir Navickų šeimoms, o jam vadovavo I. Trinkūnaitės sesers vyras Rokas Navickas.

20 milijonų klausimas

Šioje istorijoje yra ir galimo turto prievartavimo epizodas. 2024 m. spalio 18 d. „Delfi“ rašė, kad D. Dargio byloje figūruojantys asmenys ruošėsi šantažuoti „Bankera“ akcininkus ir reikalauti iš jų 20 mln. eurų. D. Dargis tai vadina absurdu ir melu. Kaltinimuose šio epizodo nėra. Kaip skelbė ELTA, prokuroras D. Šneideris 2025 m. gruodį teisme sakė, kad kaltinamiesiems neinkriminuojami jokie konkretūs su „Bankera“ susiję veiksmai. Tačiau jis taip pat nurodė, kad pokalbiuose užfiksuota kalbų apie kitą etapą, t. y. galimus veiksmus tam tikros įmonės akcininkų atžvilgiu. Šie veiksmai, pasak prokuroro, nepasiekė rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadijos.

Kodėl būtent 20 mln.? „Bankera“ paskelbė chronologiją, kurioje aprašo, kaip 2023 m. buvo bandoma perimti „BankingLab“ grupės kontrolę. Pasak „Bankeros“, 2023 m. gegužę N. Bloznelis pareikalavo mažiesiems akcininkams, t. y. sau ir G. Kotominui, veto teisės biudžeto ir kainodaros klausimais bei teisės likti įmonių vadovais. Po jų atleidimo dalis „BankingLab“ darbuotojų perėjo į su V. Germanu siejamas įmones. N. Bloznelis ir G. Kotominas kartu su tuometiniu „iSun Lithuania“ vadovu Mindaugu Navicku vyko į Lichtenšteiną pas akcijas valdančio fondo valdytoją. Vėliau jų sutuoktinės reikalavo, kad fondas akcijas parduotų Austrijos piliečiui Alexanderiui Swarovskiui. „Bankeros“ teigimu, šiems bandymams nepavykus, 2023 m. rudenį ir buvo parengtas anoniminis skundas, vėliau atsidūręs D. Dargio byloje.

„Bankera“ atkreipia dėmesį ir į sumą. Tame pačiame 2023 m. gegužės laiške N. Bloznelis kaip trejų metų tikslą įvardijo 30 mln. eurų grupės vertę. „Bankera“ įkūrėjams priklausantys 66 proc. akcijų nuo tokios vertės sudarytų maždaug 20 mln. eurų. Tai ta pati suma, kurią, „Delfi“ duomenimis, buvo planuota reikalauti iš „Bankera“ akcininkų.

Tai „Bankeros“ versija. LRT šį konfliktą yra aprašiusi kaip dviejų verslo grupių karą, kuriame N. Bloznelis save pristatė kaip „BankingLab“ steigėją, akcininką ir ilgametį verslo vystytoją.

Neatsakyti klausimai

J. Damulytė tvirtina, kad D. Dargio veikla su žurnalistais ir žiniasklaida neturi nieko bendro. Vis dėlto lieka klausimų. Iš kur D. Dargis 2024 m. rugpjūtį žinojo, kad „15min“ rengia kažką didelio apie „Bankerą“? Ar „15min“ redakcija vertino, kokiu šaltiniu rėmėsi jos tyrimas ir kaip jis susijęs su D. Dargio bylos medžiaga? Ir ar „15min“ savininko bei N. Bloznelio asmeninis bendravimas buvo įvertintas kaip galimas interesų konfliktas?

D. Dargis kaltės nepripažįsta, jo byla nagrinėjama teisme. Kaltę gali nustatyti tik teismas.