D. Dargio byloje - atleisto darbuotojo pėdsakas

Dailius Dargis tvirtina, kad į bylą dėl prekybos poveikiu jį įvėlė neįvardyti „strategai“. „Spaudos klubo“ tyrimas rodo, kad dokumentai, kuriais buvo naudojamasi reikalaujant pinigų iš verslininko Tado Kaspučio, turi visą eilę sutapimų su buvusio jo konsultanto Narimanto Bloznelio veikla, darbo aplinka ir rašymo maniera. Pats N. Bloznelis šių teiginių nei patvirtino, nei paneigė. Byloje jis nefigūruoja.

2024 m. rugsėjį Vilniuje buvo sulaikytas rašytojas Dailius Dargis – kaip vienas įtariamųjų ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų.

Kaip ne kartą rašė žiniasklaida, D. Dargis kartu su kitais įtariamaisiais – 2022 m. už prekybą poveikiu nuteistu buvusiu advokatu Arturu Jušinski ir Ovidijumi Jūronu – iš kauniečio verslininko Tado Kaspučio galimai reikalavo didelės pinigų sumos už tai, kad pasinaudodami įtaka padėtų spręsti jo problemas valstybės institucijose.

A. Jušinski teisme tvirtino, kad D. Dargis paprašė jo susitikti su T. Kaspučio asmens sargybiniu O. Jūronu, parodyti jam T. Kasputį kompromituojančią medžiagą, pateikiant ją kaip ikiteisminio tyrimo dokumentus, ir pasakyti, jog už pinigus tyrimą galima nutraukti bei pasirūpinti, kad nauji nebūtų pradėti.

Pats D. Dargis kaltę neigia ir teigia, kad į šią istoriją jį įvelti norėjo „labai dideli, aukšti žmonės“. 2025 m. gruodžio 12 d. teisme jis sakė, kad pagaliau paaiškėjo, kas yra „visų šių žaidimų organizatoriai ir rengėjai, režisieriai“, tačiau jų neįvardijo. 2026 m. vasario 16 d. Arturo Lebedenko tinklalaidėje jis pakartojo: „Aš į visą šitą temą buvau įsuktas, ta prasme, kas buvo tie strategai, kas mane pakišo į tą visą istoriją.“

„Spaudos klubas“ pabandė išsiaiškinti, kas galėjo būti tie „strategai“.

Medžiagos kelias: nuo V. Germano iki A. Jušinski

Teisme A. Jušinski pasakojo, kad nusikaltimui naudotą medžiagą gavo iš Vilhelmo Germano, kuris, jo teigimu, siekė kompromituoti T. Kasputį. Anot A. Jušinski, V. Germanas medžiagos autoriaus neatskleidė, tačiau perduodamas patikino, kad ją parengė žmogus, suprantantis, ką daro.

Pats V. Germanas šioje byloje turėtų liudyti jau rugsėjo mėnesį.

Medžiagoje yra duomenų, kurių iš šalies gauti neįmanoma – ją rengęs asmuo T. Kasputį turėjo pažinoti iš arti. Vienas iš tokių žmonių – Narimantas Bloznelis, dirbęs asmeniniu T. Kaspučio konsultantu, o pastaruosius trejus metus – artimas V. Germano bendražygis, spėjęs pabuvoti ir UAB „Foxpay“ akcininku.

Kas yra Narimantas Bloznelis

N. Bloznelis turi ilgametę patirtį finansinių technologijų srityje. Karjerą pradėjo informacinių technologijų bankams kūrėjoje „Forbis“, vėliau banke „Snoras“ dirbo strategijos vadovu. Žlugus „Snorui“, kartu su kolegomis įkūrė finansinių technologijų įmonę „Baltic Amber Solutions“.

2018 m. šios įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo su „Bankera“ įkūrėjais Justu Dobiliausku, Vytautu Karalevičiumi ir Mantu Mockevičiumi siejama bendrovė. 2020–2021 m. „Baltic Amber Solutions“ pakeitė pavadinimą ir tapo „BankingLab“ grupės dalimi.

Po sandorio praturtėjęs N. Bloznelis įsigijo sklypą Vilniaus Valakupių rajone ir jame pasistatė namą, kurio vertė Registrų centro duomenimis siekia 1,37 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu jis įsigijo ir patalpas Pervalkos gyvenvietėje – jų vertė, Registrų centro duomenimis, 160 tūkst. eurų.

Nuo T. Kaspučio – prie V. Germano

Būdamas T. Kaspučio konsultantu, N. Bloznelis laiką mėgo leisti verslininkui priklausiusiame kaljano bare „Office Club“ Jogailos gatvėje Vilniuje.

2023 m. vasarą, T. Kaspučiui ir V. Germanui susikivirčijus, T. Kasputis N. Bloznelio paslaugų atsisakė. Tačiau N. Bloznelis dar tų pačių metų pavasarį buvo pradėjęs šlietis prie V. Germano.

N. Bloznelis greitai įgijo V. Germano ir Ievos Trinkūnaitės pasitikėjimą. 2024 m. liepą – po to, kai Vyriausybė I. Trinkūnaitę pripažino grėsme nacionaliniam saugumui – jis tapo V. Germano verslo imperijos centre buvusios UAB „Foxpay“ akcininku.

„Spaudos klubo“ surinkti duomenys rodo kelis sutapimus tarp N. Bloznelio bei jo aplinkos ir medžiagos, kuri, pateikta kaip ikiteisminio tyrimo dokumentai, buvo panaudota reikalaujant kyšio iš T. Kaspučio.

Pirmas sutapimas: tas pats šaltinis ir tos pačios dienos

Analizuojant D. Dargio ir jo bendrininkų naudotą informaciją, dėmesį patraukė jos panašumai su kitu „Spaudos klubo“ tyrimo objektu – N. Bloznelio sūnaus Roko Bloznelio įmonės MB „Nomind“ paraiška ES lėšoms gauti.

Kaip šių metų pradžioje „Spaudos klubo“ žurnalistiniame tyrime „Beprotiška ES lėšų įsisavinimo schema“ buvo atskleista, R. Bloznelis mažąją bendriją įsteigė ir paraišką pateikė tuo metu, kai jo tėvas N. Bloznelis ir motina Viktorija Bloznelienė buvo neseniai netekę darbo, o šeimos finansinė padėtis smarkiai pablogėjusi.

Tiek MB „Nomind“ paraiškoje, tiek D. Dargio ir bendrininkų naudotoje medžiagoje cituojama informacija iš to paties Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro puslapio.

Sutampa ir dokumentų rengimo laikas: MB „Nomind“ buvo įkurta, o paraiška rengta 2023 m. lapkričio 6 d.; projekto, pagal kurį MB „Nomind“ gavo paramą, įgyvendinimo planas turėjo būti pateiktas iki lapkričio 7 d. Būtent tomis pačiomis dienomis – 2023 m. lapkričio 4–6 d. – A. Jušinski medžiagą pateikė Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos specialiajam atašė Nyderlandų Karalystėje Almantui Paplauskui.

Antras sutapimas: duomenys iš buvusios darbovietės kliento

Medžiagoje aprašomi galimai iš Vanuatu registruoto „Pacific Private Bank“ nutekinti duomenys. Jų imtis baigiasi 2023 m. pavasarį – likus kelioms savaitėms iki N. Bloznelio atleidimo iš UAB „BankingLab“ vadovo pareigų. Viena iš šios bendrovės klienčių ir yra „Pacific Private Bank“.

Redakcijos žiniomis, jokie „Pacific Private Bank“ duomenys viešai nėra nutekėję. Vadinasi, asmenų, galėjusių bent teoriškai prie jų prieiti, ratas yra siauras. Tarp jų – ir „BankingLab“ vadovai bei darbuotojai.

Redakcijai taip pat žinoma, kad vienas iš buvusių „BankingLab“ vadovų prieš pat atleidimą 2023 m. birželį įsigijo išorinį diską su piršto atspaudo apsauga. Vėliau šio disko bendrovės biure rasti nepavyko.

Trečias sutapimas: žodynas ir rašymo stilius

Medžiagoje naudojama N. Blozneliui būdinga telegrafinė, monotoniška sakinių struktūra, kai vienas sakinys seka kitą be jokio loginio ryšio.

Medžiagos autorius daro tas pačias skyrybos klaidas, kurios būdingos ir N. Bloznelio tekstams: neskiriamos išplėstinės pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės.

Aptinkama ir stilistiškai žemesnių, šnekamosios kalbos žodžių, oficialiojoje ar teisinėje kalboje nevartotinų. Pavyzdžiui, medžiagoje vartojamas N. Blozneliui įprastas žodis „juristas“, kuris, remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu, vartojamas bent 7 kartus rečiau nei sinonimas „teisininkas“.

Ketvirtas sutapimas: buto numeris ir aukštas Monake

Medžiagoje nurodyti buvusios N. Bloznelio darbovietės „BankingLab“ savininkų – „Bankera“ bendraįkūrėjų Justo Dobiliausko, Vytauto Karalevičiaus ir Manto Mockevičiaus – asmeniniai telefono numeriai. Prie M. Mockevičiaus numerio pateiktas ir tikslus jo namų adresas.

Redakcijai susisiekus su M. Mockevičiumi, jis papasakojo, kad N. Bloznelis 2022 m. yra svečiavęsis jo namuose. Tačiau sužinojęs, kad medžiagoje nurodytas ne tik namo, bet ir buto numeris, aukštas bei pastate veikianti švietimo įstaiga, jis nustebo: tokios informacijos oficialiuose šaltiniuose rasti neįmanoma. Monake, kur jis gyvena, adresuose nurodomi vardas, pavardė, namo numeris ir (ar) pavadinimas bei gatvė, o ant pašto dėžučių ir durų paprastai rašomos pavardės, ne butų numeriai. Panaši praktika galioja Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.

Jam taip pat pasirodė keista, kad medžiagoje nurodytas tik jo adresas – kolegų, pas kuriuos N. Bloznelis nėra lankęsis, adresų joje nėra. Be to, anot M. Mockevičiaus, medžiagoje pateikti tik tie telefono numeriai, kuriuos N. Bloznelis buvo gavęs iš jo paties ir kolegų. Kitų savininkų naudojamų numerių, kurių N. Bloznelis nežinojo, medžiagoje nėra.

M. Mockevičius redakcijai pateikė ir savo susirašinėjimo su N. Blozneliu ištrauką: prieš vizitą tuometinis darbdavys jam nurodė būtent buto numerį ir aukštą – tą pačią informaciją, kuri figūruoja D. Dargio bylos medžiagoje ir kurios nėra nei korespondencijoje, nei oficialiuose registruose.

Kam iš tikrųjų buvo rengta ši medžiaga?

Nors medžiaga buvo naudota reikalaujant pinigų iš T. Kaspučio, daugiausia dėmesio joje skiriama Lichtenšteine registruotam fondui „Eternity Ventures Foundation“ – tam pačiam, kurio iniciatyva N. Bloznelis buvo atleistas iš darbo.

Kaip minėta, 2018 m. N. Bloznelis su verslo partneriu Georgu Kotominu pardavė kontrolinį dabartinę „BankingLab“ grupę sudarančių įmonių akcijų paketą su „Bankera“ įkūrėjais siejamai bendrovei.

Kaip teigia vienas iš naujųjų „BankingLab“ savininkų M. Mockevičius, vėliau N. Bloznelis ir G. Kotominas partnerius įtikino, kad „BankingLab“ verslui pakenktų, jei tarp savininkų figūruotų kitų finansų įstaigų – „BankingLab“ klientų konkurenčių – savininkai. Problemai spręsti pasirinkta valdymo schema, kai vieno fondo valdytojas atsižvelgia į kito fondo ar jo naudos gavėjų nuomonę: buvo įsteigtas „BankingLab Foundation“, valdęs kontrolinį grupės akcijų paketą, o jo valdytojai turėjo konsultuotis su „Eternity Ventures Foundation“ naudos gavėjais („Bankera“ bendraįkūrėjais J. Dobiliausku, V. Karalevičiumi ir M. Mockevičiumi) – tokią valią, steigdami „BankingLab Foundation“, išreiškė N. Bloznelis ir G. Kotominas.

M. Mockevičiaus teigimu, taip N. Bloznelis ir G. Kotominas galėjo rodyti, esą jie valdo „BankingLab“ įmonių grupę, nors iš tikrųjų pagal jų pačių anksčiau išreikštą valią visais verslo klausimais fondo valdytojai turėjo tartis su „Eternity Ventures Foundation“.

2023 m. birželį būtent „Eternity Ventures Foundation“ iniciatyva N. Bloznelis ir G. Kotominas buvo atleisti iš „BankingLab“ grupės įmonių vadovų pareigų – dėl paaiškėjusių ryšių su Ieva Trinkūnaite ir Vilhelmu Germanu.

Šaltinių teigimu, N. Bloznelis ir G. Kotominas įtikėjo, kad nelikus „Eternity Ventures Foundation“ jiems pavyktų perimti „BankingLab“ grupės kontrolę. 2023 m. vasarą jie net bandė atšaukti savo pačių valią dėl privalomų konsultacijų su šiuo fondu.

Tai leidžia kelti prielaidą, kad medžiaga iš pradžių buvo rengiama ne tiek pakenkti T. Kaspučiui, kiek kovai dėl „BankingLab“ kontrolės.

Keturis kartus teikta teisėsaugai, tačiau tyrimai nebuvo pradėti

Medžiaga teisėsaugai buvo teikta bent keturis kartus, tačiau nė vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

2023 m. lapkričio 4–6 d. A. Jušinski ją pateikė Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos specialiajam atašė Nyderlandų Karalystėje Almantui Paplauskui. Nyderlanduose registruota ir „BankingLab Foundation“ priklausiusi holdingo bendrovė „BankingLab Holding B.V.“, kuriai priklauso Lietuvoje registruotos „BankingLab“ grupės įmonės.

Mažiau nei po trijų savaičių, 2023 m. lapkričio 22 d., tokia pati medžiaga kartu su anoniminiu skundu buvo pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Dar po kelių mėnesių, 2024 m. kovo 19 d., analogiškus anoniminius pranešimus gavo Generalinė prokuratūra ir FNTT.

Į spalvotai atspausdintus ir į įmautes sudėtus dokumentus niekas neatkreipė dėmesio – jų rengėjai ir platintojai V. Germano norėto rezultato pakenkti T. Kaspučiui nepasiekė. Tikėtina, kad neišdegus šiam planui ir buvo sugalvota turimą medžiagą panaudoti reikalaujant iš T. Kaspučio pinigų – neva už pagalbą sprendžiant klausimus su teisėsauga.

Straipsniai sutapo su ieškiniais teismui

M. Mockevičius prisiminė ir kitą sutapimą: tuo metu, kai D. Dargis portale „Delfi“ publikavo straipsnį apie „Bankerą“ ir T. Kasputį, N. Bloznelis bandė kreiptis į teismą dėl „Eternity Ventures Foundation“ ir jos naudos gavėjų pašalinimo iš „BankingLab“ įmonių grupės naudos gavėjų struktūros. Vienas iš ieškinio motyvų – neigiami D. Dargio straipsniai apie naujuosius „BankingLab“ akcininkus.

Šiuos ieškinius teismas atsisakė priimti.

N. Bloznelis komentuoti atsisakė ir kreipėsi į V. Germano advokatus

Susisiekus su N. Blozneliu, jis atsisakė atsakyti į „Spaudos klubo“ klausimus. Vietoj to pats ėmė teirautis, kokiais įrodymais redakcija remiasi teigdama, kad prie medžiagos rengimo prisidėjo jis ar jo sūnus. Tačiau nei teiginio dėl prisidėjimo prie medžiagos rengimo, nei ryšių su T. Kaspučiu jis nepaneigė.

Maždaug po valandos redakcija gavo N. Bloznelio raštą dėl asmens duomenų naudojimo. Laiško kopijos (CC) laukelyje buvo nurodyta ir V. Germaną atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „Marsus“.

R. Bloznelis į „Spaudos klubo“ klausimus neatsakė.

„Toliau ridens 15min“

Šios tyrimo dalies pabaigai – ir įžangai į tęsinį – labiausiai tinka 2024 m. rugpjūčio 7 d. D. Dargio per „Viber“ programėlę kitam įtariamajam prekybos poveikiu byloje O. Jūronui siųsta žinutė, kurioje minima N. Bloznelio kaimyno Pervalkoje Tomo Balžeko valdoma žiniasklaidos priemonė (kalba netaisyta):

„Sveikas! Kas gero? Zinau, kad 15min kaźka didelio ridens ant Bankeros; bet ar tavo klienta trauks – dar negirdejau; bet taviškis su tais iš Bankeros susimetęs“