Šriodingerio katinas T. Balžekas (ne)gyvena Pervalkoje

Neringos savivaldybės administracija per kelis mėnesius priėmė du sprendimus dėl Pervalkoje esančių verslininko Tomo Balžeko administracinės paskirties patalpų. Balandį ji nenustatė pagrindo teigti, kad T. Balžekas savo gyvenamąją vietą šiose administracinės paskirties patalpose deklaravo melagingai. Liepą ji nenustatė pagrindo teigti, kad šios administracinės paskirties patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, tai yra gyvenimui. Sudėjus abu sprendimus išeina, kad T. Balžekas Pervalkoje tuo pačiu metu ir gyvena, ir negyvena.

Primena Šriodingerio katę

Šriodingerio katė – tai minties eksperimentas (iš tikrųjų jis niekada nebuvo atliktas), kurį 1935 m. sugalvojo fizikas Ervinas Šriodingeris.

Įsivaizduokime uždarą dėžę. Joje – gyva katė, truputis radioaktyviosios medžiagos, detektorius ir nuodų buteliukas. Jei radioaktyvusis atomas suskyla, detektorius tai užfiksuoja, sudaužo buteliuką ir katė žūsta. Jei nesuskyla – katė lieka gyva. Medžiagos parenkama tiek, kad per valandą tikimybė suskilti būtų maždaug 50 proc.

Keisčiausia dalis prasideda čia. Kvantinėje mechanikoje atomas iki matavimo nėra nei suskilęs, nei nesuskilęs – jis yra abiejų būsenų superpozicijoje. Bet katės likimas tiesiogiai susietas su tuo atomu. Vadinasi, kol dėžė neatidaryta, formaliai išeina, kad ir katė yra vienu metu gyva, ir negyva, o viena būsena „paaiškėja“ tik atidarius dėžę.

Dažnai manoma, kad E. Šriodingeris siekė paaiškinti kvantinę mechaniką. Iš tiesų buvo priešingai – jis norėjo pasišaipyti. Jo mintis buvo tokia: jei tuometinę kvantų teorijos interpretaciją taikysime nuosekliai, gausime akivaizdžią nesąmonę, juk katė negali būti pusiau gyva. Vadinasi, su ta interpretacija kažkas negerai.

Tai vadinamasis reductio ad absurdum – argumentas, kai teiginys paneigiamas parodant, kad iš jo išplaukia absurdiškos išvados. Tokį eksperimentą 1935 m. straipsnyje pats E. Šriodingeris pavadino burleska, o mintimis apie jį buvo pasikeitęs su Albertu Einšteinu, kuris irgi nebuvo patenkintas tuometine kvantų teorijos interpretacija.

„Šakalio katinas“

Neringoje tai – ne minties eksperimentas, o realybė. Iš Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytų sprendimų išeina, kad verslininkas Tomas Balžekas tuo pačiu metu ir gyvena, ir negyvena Pervalkoje. Tik galbūt šiam fenomenui labiau tiktų ne „Šriodingerio“, o „Šakalio katino“ pavadinimas – taip pagerbiant Neringos savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Šakalį, kuris šį fenomeną ir atrado (o gal sukūrė).

Kurioziška situacija susiklostė todėl, kad T. Balžekas gyvenamąją vietą deklaravo Pervalkos gyvenvietėje esančiose administracinės paskirties patalpose. Vadinasi, neišvengiamai turėtų būti nustatytas bent vienas administracinis nusižengimas: arba gyvenamoji vieta deklaruota neteisingai, arba administracinės paskirties patalpos naudojamos ne pagal paskirtį – gyvenimui.

Vis dėlto, spręsdama abu klausimus, Neringos savivaldybės administracija priėmė T. Balžekui palankius sprendimus.

Balandį patvirtino, kad dalį laiko Pervalkoje praleidžia bendraisiais gyvenimo tikslais

2026 m. balandžio 23 d. T. Balžekas raštu Neringos savivaldybės administracijai patvirtino, jog deklaruotą gyvenamąją vietą adresu Bitininkų takas 1, Neringa, laiko „savo asmeninių bei socialinių interesų vieta, kurioje dalį laiko praleidžia bendraisiais gyvenimo, kasdienės buities ir rekreaciniais tikslais“.

Remdamasi šiuo paaiškinimu, administracija nurodė nenustačiusi objektyvių duomenų, kurie paneigtų asmens deklaruojamą ryšį su nurodytu adresu Neringoje. Kadangi nėra faktinio pagrindo teigti, jog asmuo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, proceso dėl galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 530 straipsnį ji nepradėjo.

Taip patikrinimas dėl galimai melagingai deklaruotos gyvenamosios vietos baigėsi T. Balžeko naudai.

Du neįvykę patikrinimai

Neringos savivaldybės administracija patikrinimą mėgino atlikti net du kartus. Pirmasis, suplanuotas šių metų gegužės 18 d. rytą, buvo atidėtas, nes T. Balžekas buvo išvykęs. Antrasis, suplanuotas liepos 13 d., administracijos teigimu, neįvyko „dėl techninių kliūčių“, tačiau kokių būtent, nenurodė.

Į šiuos abu patikrinimus buvo kviesti ir „Spaudos klubo“ atstovai, tačiau abu kartus atvykę prie T. Balžeko valdų, jie nesutiko nei verslininko, nei Neringos savivaldybės administracijos atstovų.

Kaip anksčiau jau rašė „Spaudos klubas“ tik T. Balžekui grįžus iš išvykos, kuri ir sutrukdė atlikti gegužės 18 d. patikrinimą gegužės 26 dieną jo vadovaujamas naujienų portalas „15min“ publikavo straipsnį, kurio pagrindinis herojus – tiesioginis E. Šakalio vadovas, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Pirmadienio rytą, neįprastai anksti – 5 valandą 57 minutės – paskelbta publikacija visą dieną buvo laikoma matomiausiose portalo pozicijose ir rekomenduojama redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių ir merų rinkimai įvyks mažiau nei už metų, toks matomumas bet kuriam politikui yra itin naudingas.

Praėjus vos dviem dienoms po „techninių kliūčių“, liepos 15 dieną, patikrinimas įvyko dalyvaujant pačiam T. Balžekui ir Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojui Simonui Sakevičiui, bet į jį „Spaudos klubo“ atstovai nebekviesti, nors būtent per jį ir buvo apžiūrėtas administracinės paskirties pastatas.

Teisinis vertinimas

Neringos savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad liepos 15 dienos patikrinimas atliktas vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintu Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašu bei statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“.

Būtent šis reglamentas pastatus skirsto į du tipus – gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Administracinių paskirties grupei priskiriami negyvenamieji pastatai, skirti viešojo administravimo veiklai, komercinei veiklai ir komercinei veiklai administruoti: bankai, paštai, valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, verslo centrai, biurai. Gyventi skirti gyvenamosios paskirties pastatai, o asmeninei rekreacijai reglamente numatyta atskira paskirties grupė – poilsio pastatai, vilos, vasarnamiai. Nutarimu Nr. 1178 patvirtintame apraše pateikti sąrašai veiklos rūšių, kurias negyvenamosios paskirties pastatuose leidžiama vykdyti nekeičiant paskirties; gyvenimas ar asmeninis poilsis į juos nepatenka.

Balandį T. Balžekas raštu nurodė patalpose užsiimantis kasdiene buitimi ir rekreacija – veiklomis, kurios pagal klasifikatorių priskiriamos gyvenamųjų ir asmeninės rekreacijos paskirtims. Administracinės paskirties pastatui jos nenumatytos.

Vienu metu ir gyvena, ir negyvena Neringoje

Nors balandį pats T. Balžekas raštu nurodė, kad Pervalkoje esančiose patalpose dalį laiko praleidžia bendraisiais gyvenimo, kasdienės buities ir rekreaciniais tikslais, jau liepos 31 dieną Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Šakalys rašte konstatavo, kad, liepos 15 dieną atlikus administracinės paskirties pastato adresu Bitininkų takas 1, Neringa, apžiūrą, nenustatyta, jog jis būtų naudojamas ne pagal paskirtį. Tai yra – jame negyvenama.

Kaip ir E. Šriodingerio minties eksperimente, taip ir čia iš dviejų E. Šakalio sprendimų išplaukia absurdiška išvada: T. Balžekas Neringoje vienu metu ir gyvena, ir negyvena.

Į „Spaudos klubo“ klausimus T. Balžekas neatsakė, o į E. Šakaliui siųstus klausimus iš dalies atsakė Neringos savivaldybės administracijos atstovė spaudai.