Garažų žmonės: Neringoje 288 gyventojai deklaruoti garažuose

Garažai – tik dalis vaizdo: Registrų centro duomenimis, daugiau nei trečdalis visų 5378 Neringos savivaldybės gyventojų gyvenamąją vietą yra deklaravę negyvenamosiose patalpose. Tai 1848 žmonės. Iš jų 288 deklaruoti garažuose, o 1475 – poilsio paskirties pastatuose.

Tai ne vien teisės klausimas. Deklaruota gyvenamoji vieta Neringoje suteikia lengvatų, o vien kelto bilietams kompensuoti valstybė 2026–2028 metais kasmet numatė po 3,8 mln. eurų. Tuo metu už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį gresia bauda nuo 280 iki 3000 eurų.

Kiekvienu tokiu atveju teisėtas gali būti tik vienas dalykas: arba deklaracija, arba patalpų naudojimas. Neringos savivaldybės administracija pagal įstatymą privalo prižiūrėti, ar statiniai naudojami pagal paskirtį. Tačiau 2021–2025 metais ji neatliko nė vieno tokio patikrinimo. O savivaldybės sprendimą dėl patikrinimo, atlikto šiemet po „Spaudos klubo“ skundo, Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino.

Ką rodo Registrų centro duomenys

Registrų centras, tvarkantis ir gyvenamosios vietos deklaravimo, ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, „Spaudos klubo“ prašymu pateikė 2026 m. rugpjūčio 21 d. duomenis apie tai, kokios paskirties patalpose Neringos gyventojai yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Gydymo, kultūros, sporto, paslaugų ir sodų paskirties patalpose deklaruotų asmenų nėra.

Arba deklaracija, arba patalpų naudojimas

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nedraudžia deklaruoti gyvenamosios vietos negyvenamosios paskirties patalpose. Tačiau įstatymas aiškiai nustato, kas yra gyvenamoji vieta: tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Negyvenamosios paskirties patalpos nėra skirtos gyventi. Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše išvardyta veikla, kurią administracinės, prekybos, viešbučių ar poilsio paskirties patalpose galima vykdyti nekeičiant jų paskirties. Gyvenimo šiame sąraše nėra.

Todėl kiekvienam iš 1848 įrašų galioja paprasta taisyklė. Jei žmogus deklaruotose patalpose gyvena, jos naudojamos ne pagal paskirtį, o už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 359 straipsnį. Jei negyvena, gyvenamoji vieta deklaruota melagingai, o tam taikomas ANK 530 straipsnis.

Teisėtai gali būti arba deklaracija, arba patalpų naudojimas, bet ne abu kartu. Tai galioja 288 žmonėms, deklaruotiems garažuose. Tai galioja ir 1475 poilsio paskirties atvejams: poilsio namai, vilos ir vasarnamiai pagal statybos techninį reglamentą skirti poilsiui, o ne gyventi.

Abu klausimus sprendžia ta pati institucija. Neringos savivaldybės administracija tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis savo teritorijoje ir prižiūri, ar statiniai naudojami pagal paskirtį.

Pats deklaravimas dar nepasako, kuris iš dviejų pažeidimų įvyko konkrečiu atveju – tai pabrėžė ir Administracinių ginčų komisija. Būtent tam ir skirti patikrinimai, kurių savivaldybė per penkerius metus neatliko nė vieno.

Kiek galėtų kainuoti pažeidimai

Už statinio ar jo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį ANK 359 straipsnis numato baudą nuo 280 iki 3000 eurų. Pakartotinai padarius tą patį pažeidimą, bauda siekia nuo 400 iki 6000 eurų.

Jei už kiekvieną iš 1848 įrašų būtų skirta bent minimali bauda, susidarytų daugiau nei 517 tūkst. eurų. Skiriant didžiausią baudą, suma viršytų 5,5 mln. eurų.

Tai teorinė riba. Vienose patalpose gali būti deklaruota visa šeima, įskaitant vaikus, o bauda skiriama pažeidimą padariusiam asmeniui, o ne kiekvienam deklaruotam gyventojui. Tačiau net ir tokiu atveju kalbama apie šimtus tūkstančių eurų, o savivaldybė per penkerius metus neatliko nė vieno patikrinimo, po kurio tokias baudas būtų galima skirti.

Kita dilemos pusė gerokai pigesnė. Jei paaiškėtų, kad žmogus deklaruotose patalpose negyvena, už melagingų deklaravimo duomenų pateikimą ANK 530 straipsnis numato įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 14 eurų.

Ką duoda Neringos gyventojo statusas

Deklaruota gyvenamoji vieta Neringoje nėra tik formalumas. Ji suteikia lengvatų, kurių neturi kiti Kuršių nerijos lankytojai.

Įvažiavimas. Kiekvienas į Neringą lengvuoju automobiliu įvažiuojantis asmuo moka vietinę rinkliavą. Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. ji siekia 50 eurų, kitu metų laiku – 10 eurų už kiekvieną įvažiavimą. Metinis leidimas kainuoja 500 eurų. Neringoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys gali gauti šios rinkliavos lengvatą.

Automobilių stovėjimas. Nidoje automobilių stovėjimas vasarą apmokestintas. Neringoje deklaruoti gyventojai gali gauti gyventojo leidimą, kuris suteikia teisę statyti iki dviejų automobilių apmokestintoje zonoje, ne toliau kaip 200 metrų nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta. Leidimas išduodamas trejiems metams.

Keltas. Persikelti Smiltynės perkėlos keltu lengvuoju automobiliu į abi puses kainuoja 23,20 euro, keleiviui – 1,70 euro. Kuršių nerijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims ir jų automobiliams bilieto kaina kompensuojama iš valstybės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Valstybei tai kainuoja milijonus. Vyriausybės 2026 m. kovo 18 d. patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2026–2028 metų sąmatoje kelto bilieto kainai kompensuoti numatyta po 3,816 mln. eurų kasmet – 2026, 2027 ir 2028 metais. Per trejus metus tai sudaro daugiau nei 11,4 mln. eurų.

Kompensuojamų keleivių dalis – didžiulė. „Smiltynės perkėlos“ vadovo Mindaugo Čiako teigimu, dar 2022 m. kompensuota 42 proc. visų perkėlimų. Kitaip tariant, beveik kas antras kelto klientas keliasi valstybės sąskaita.

Suma sparčiai auga: 2019 m. už kompensuojamus perkėlimus sumokėta apie 2 mln. eurų, 2022 m. – apie 3,4 mln. eurų. 2025 m. valstybės lėšos kompensacijoms baigėsi jau gegužę, o susidariusi skola „Smiltynės perkėlai“ kėlė grėsmę keltų reisams.

Šios sumos apima visas lengvatas turinčias grupes: ne tik Kuršių nerijoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, bet ir neįgaliuosius, specialiąsias tarnybas bei Smiltynėje dirbančius Klaipėdos savivaldybės darbuotojus. Kokia dalis tenka deklaruotiems gyventojams, viešai neskelbiama.

Savivaldybė problemą pripažįsta, bet sprendžia tik iš dalies

Kad lengvatomis piktnaudžiaujama, pripažįsta ir pati savivaldybė. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-233, įsigaliojusiu rugsėjo 4 d., nustatė, kad įvažiavimo rinkliavos lengvata taikoma tik tiems asmenims, kurie Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę ne trumpiau kaip vienus metus nepertraukiamai. Toks pat reikalavimas taikomas ir gyventojo leidimams automobiliams statyti.

Vienerių metų reikalavimas netaikomas naujai įsigijus nekilnojamąjį turtą Neringoje. Jis taip pat netaikomas asmenims, kurie pirmą kartą per pastaruosius trejus metus deklaravo gyvenamąją vietą Neringoje ar Klaipėdos Smiltynėje.

Tačiau vienerių metų riba atsijoja tik tuos, kurie deklaruojasi trumpam. Ji nieko nepasako apie tai, ar žmogus iš tikrųjų gyvena deklaruotoje vietoje ir ar tos patalpos apskritai skirtos gyventi. Tai gali atskleisti tik patikrinimai, kurių savivaldybė neatlieka.

Be to, valstybės apmokamai kelto kompensacijai vienerių metų reikalavimas netaikomas. AB „Via Lietuva“ skelbiamose sąlygose nurodyta, kad pakanka Gyventojų registre įrašytos deklaruotos gyvenamosios vietos Kuršių nerijoje.

„Skundų negavome, todėl netikrinome“

Paklausta, kiek statinių naudojimo priežiūros patikrinimų atliko pastaraisiais metais, Neringos savivaldybės administracija atsakė, kad dėl ribotų žmogiškųjų išteklių tikrina tik gavusi skundą ar kitą informaciją apie galimus pažeidimus.

„2021–2025 metais skundų ar pranešimų, dėl kurių būtų reikėję atlikti tokio pobūdžio patikrinimus, Neringos savivaldybės administracija negavo, todėl minėtu laikotarpiu patikrinimai nebuvo vykdomi“, – nurodė savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Kitaip tariant, per penkerius metus savivaldybė nepatikrino nė vieno atvejo. Per tą laiką beveik 1850 jos gyventojų deklaruoti patalpose, kurios nėra skirtos gyventi.

Patikrinimas – panaikintas

Savivaldybės teigimu, 2021–2025 metais skundų ji negavo. Šiemet, balandžio 2 d., skundą pateikė „Spaudos klubas“: redakcija pranešė savivaldybei, kad verslininkas Tomas Balžekas gyvenamąją vietą deklaravo administracinės paskirties pastate Pervalkoje, adresu Bitininkų takas 1. Redakcija paprašė patikrinti, ar pastatas nenaudojamas gyvenimui.

Patikrinimas vietoje buvo paskirtas gegužės 18 d., bet neįvyko. Vėliau jis nukeltas į liepos 13 d., bet vėl neįvyko. Galiausiai jis atliktas liepos 15 d., tačiau „Spaudos klubas“ apie jį informuotas nebuvo.

Liepos 31 d. savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys pasirašė sprendimą, kad naudojimo ne pagal paskirtį nenustatyta, t. y. kad pastate negyvenama. Tačiau balandį ta pati administracija nerado pagrindo abejoti, kad T. Balžekas šiame pastate gyvena. Šį paradoksą „Spaudos klubas“ aprašė straipsnyje „Šriodingerio katinas T. Balžekas (ne)gyvena Pervalkoje“.

Rugsėjo 21 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (sprendimas Nr. 21RE2-443) iš dalies tenkino „Spaudos klubo“ skundą. Komisija panaikino E. Šakalio pasirašytą sprendimą ir įpareigojo savivaldybę iš naujo išnagrinėti abu redakcijos pranešimus.

Komisija konstatavo, kad iš savivaldybės sprendimo neįmanoma nustatyti, kokios faktinės aplinkybės nustatytos patikrinimo metu, kokie duomenys surinkti, kokie požymiai vertinti ir kuo remiantis padaryta išvada.

Sprendime apsiribota bendro pobūdžio teiginiu. Gyvenamosios vietos deklaravimo faktas administracinės paskirties pastate apskritai neįvertintas. Komisijos vertinimu, toks motyvavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Ką savivaldybė nutylėjo

Savivaldybė ne tik neatskleidė, ką rado patikrinimo metu. Komisijai ji aiškino, kad „teisė žinoti nėra absoliuti“.

Komisija atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę. Liepą „Spaudos klubas“ pateikė antrą pranešimą dėl kito administracinės paskirties pastato tame pačiame sklype. Savivaldybės sprendime teigiama, kad atsakoma ir į šį skundą. Tačiau Komisijai savivaldybė pripažino, kad antrasis skundas dar neišnagrinėtas.

Delsimą savivaldybė aiškino darbuotojų nedarbingumu, atostogomis ir išaugusiu darbo krūviu. Komisija pažymėjo, kad vidinės organizacinės aplinkybės neatleidžia institucijos nuo pareigos laikytis teisės aktų. Pats patikrinimas vyko liepos 15 d., savaitę prieš tai, kai antrasis skundas buvo apskritai pateiktas.

„Spaudos klubo“ reikalavimą įpareigoti savivaldybę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 359 straipsnį Komisija atmetė. Ji nurodė, kad negali nurodyti institucijai priimti konkretaus turinio sprendimo. Komisijos sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

Ne vienintelis atvejis Kuršių nerijoje

Klausimų dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį Neringoje kelia ne tik „Spaudos klubas“. Rugsėjo 23 d. „15min“ paskelbė tyrimą „Atostogos laboratorijose“. Jame aprašoma, kaip Vilnius Tech už beveik 1,8 mln. eurų, daugiausia biudžeto lėšų, rekonstravo du mokslo paskirties pastatus Juodkrantėje. Šiuos pastatus pirmiausia pradėta naudoti darbuotojų poilsiui, o pirtis juose pavadinta „termodinamikos laboratorija“.

Neringos savivaldybė ir šiuo atveju nurodė, kad pastatų naudojimo netikrina. „15min“ ji teigė, kad kol neužbaigtos statybos procedūros, naudojimo priežiūra priklauso Statybų inspekcijai. Inspekcija atsakė, kad statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą atlieka būtent savivaldybės.

STT perspėjo dar prieš ketverius metus

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022 m. antikorupciniu požiūriu įvertino statinių naudojimo pagal paskirtį kontrolę. STT nustatė, kad esamas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas. Pasak tarnybos, jis gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti tiek patalpas valdantiems, tiek jas kontroliuojantiems asmenims.

STT atkreipė dėmesį, kad savivaldybės privalomus patikrinimus vykdo nepakankamai: 2021 m. patikrinta tik 3715 iš 14066 ypatingųjų pastatų, maždaug ketvirtadalis. Į inspekciją teikiami patikrinimų duomenys praktiškai nenaudojami.

Tarnyba taip pat įvardijo ydingą praktiką, kai statiniai, įskaitant esančius rekreacinėse zonose, statomi jau iš anksto planuojant juos naudoti ne pagal paskirtį. Tokiems atvejams STT pasiūlė taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Išvadą galite rasti čia.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Šakalys į „Spaudos klubo“ klausimus ir skambučius neatsakė.