Vengrišką „OTP“ bandymą įsigyti „Luminor“ lydi klausimai dėl ryšių su rusija

Kaip šią savaitę paskelbė žiniasklaida, didžiausias Vengrijos komercinis bankas „OTP Bank“ planuoja įsigyti 100 proc. „Luminor Holding", kontroliuojančio ir Lietuvoje veikiantį „Luminor" banką, akcijų.

Žiniasklaida taip pat pažymi, kad sandorį gali sukliudyti tai, jog, nepaisant karo Ukrainoje, „OTP“ iki šiol tęsia veiklą rusijoje. Į tai dėmesį jau atkreipė ir Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD).

Tačiau, „Spaudos klubo“ duomenimis, šis sandoris nacionalinio saugumo interesų gali neatitikti ne tik dėl banko veiklos rusijoje, bet ir dėl mažiau viešų banko bei jo akcininkų ryšių su rusija.

Didžiausias akcininkas – rusiškos naftos ir dujų tarpininkas

Stambiausia „OTP“ banko akcininkė yra viena didžiausių ir pelningiausių Vengrijos bendrovių „MOL Group“. Ji valdo apie 8,6 proc. akcijų. „MOL Group“ pavadinimas iš esmės nusako ir įmonės veiklą: Magyar Olaj- és Gázipari (liet. Vengrijos naftos ir dujų pramonė).

„MOL Group“ yra viena labiausiai nuo rusiškos žaliavos priklausančių Europos naftos bendrovių. Iš esmės bendrovė valdo integruotą naftos ir dujų pramonės grupę, kuri didelę dalį naftos gauna „Družbos“ vamzdynu iš rusijos, ją perdirba ir parduoda per jai priklausantį degalinių tinklą.

„MOL Group“ vadovas buvo nuteistas dėl kyšio Kroatijos ministrui pirmininkui

2019 metais „MOL Group“ ilgametis pirmininkas ir vadovas Zsoltas Hernádi Kroatijoje už akių buvo pripažintas kaltu davęs 10 mln. eurų kyšį tuometiniam Kroatijos premjerui Ivo Sanaderiui.

Kroatijos teismai nustatė, kad Z. Hernádi 2008 m. susitarė tuometiniam Kroatijos premjerui I. Sanaderiui sumokėti 10 mln. eurų kyšį mainais už tai, kad būtų pakeistas „MOL Group“ ir Kroatijos valstybės akcininkų susitarimas dėl Kroatijos nacionalinės naftos ir dujų bendrovės „INA“ valdymo. Taip „MOL Group“ perėmė „INA“ kontrolę, nors iki tol turėjo tik apie 47 proc. akcijų.

2026 m. kovą Budapešto teismas atsisakė pripažinti Kroatijos nuosprendį, o „MOL Group“ visus kaltinimus atmeta kaip politiškai motyvuotus. Vis dėlto, remiantis galiojančiu Kroatijos teismo nuosprendžiu, Z. Hernádi atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis.

Europos Sąjungos diplomatai vengia „MOL Group“ vadovo Z. Hernádi

2024 metų liepą, Vengrijai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai, „MOL Group“ būstinėje vyko ES ministrų aukščiausiojo lygio susitikimas Europos konkurencingumo klausimais.

Teigiama, kad šiame renginyje dalyvauti ir kalbą sakyti turėjo pats „MOL Group“ vadovas Z. Hernádi, tačiau dalis diplomatų bei užsienio reikalų ministrų atsisakė dalyvauti priėmime motyvuodami tuo, kad „niekas nenori būti nufotografuotas su asmeniu, kurio ieškoma valstybėje narėje“. Po paskelbto boikoto priėmimą vedė „MOL Group“ stebėtojų tarybos pirmininkas Z. Áldott.

Ispanijos vyriausybė blokavo sandorį dėl grėsmės nacionaliniam saugumui

2024 metų rugpjūtį Ispanijos vyriausybė blokavo Vengrijos konsorciumo „Ganz-Mavag Europe“ planuotą Ispanijos traukinių gamintojo „Talgo“ įsigijimą. Šį konsorciumą sudarė netiesiogiai „MOL Group“ kontroliuojama Vengrijos įmonė „Magyar Vagon“ ir Vengrijos valstybinis fondas „Corvinus“.

„MOL Group“ dukterinė bendrovė „Lead Ventures Alapkezelő Zrt.“ kontroliuoja privataus kapitalo fondą „Solva II“, o šis valdo „Magyar Vagon Invest Zrt.“ ir „Solva Industrial Investments Zrt.“. Būtent šioms bendrovėms ir priklauso „Magyar Vagon“.

Savo sprendimą Ispanijos vyriausybė motyvavo nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos interesais. Tačiau, kaip rašė Ispanijos žiniasklaida, Ispanijos žvalgybos ataskaitoje, kuria rėmėsi vyriausybė, buvo atkreiptas dėmesys į konsorciumo ryšius su V. Orbano vyriausybe bei su rusijos didžiausiu geležinkelių technikos gamintoju „Transmašholding“. Iš pastarojo „Magyar Vagon“ 2022 m. perėmė bendros įmonės Vengrijoje akcijas.

Pati „Talgo“, kurią bandė įsigyti vengrai, nėra eilinė įmonė: bendrovė yra sukūrusi unikalią kintamos vėžės (angl. variable gauge) sistemą, leidžiančią traukiniui pervažiuoti iš vienos vėžės pločio į kitą jo nestabdant. Ši technologija gali būti panaudota, pavyzdžiui, integruojant skirtingo pločio vėžes turinčius geležinkelius – tai aktualu kalbant ir apie Ukrainos ar Baltijos šalių jungtis su Vakarų Europos tinklu. Tačiau ta pati technologija turi ir karinę reikšmę – ji palengvina kariuomenės bei krovinių judėjimą per vėžių ribą.

Nuomavosi salą Adrijos jūroje, kurioje ilsėjosi ir Medvedevas

Su „MOL Group“ glaudžiai susijęs ir „OTP“ akcininkas bei banko valdybos pirmininkas Sándoras Csányi. Jis šiuo metu taip pat yra ir „MOL Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas bei akcininkas.

Vengrų ir kroatų spauda rašė, kad S. Csányi buvo dažnas svečias netoli Kroatijos Rogoznicos esančioje mažoje Smokvica Vela saloje.

Šią salą dešimtmečius kaip privačią rezidenciją nuomojosi Kroatijos milijardierius Ivica Todoričius. I. Todoričiui priklausiusios Kroatijos maisto ir mažmeninės prekybos imperijos „Agrokor“ pagrindiniais kreditoriais buvo ne tik „OTP“ bankas, bet ir rusijos valstybės kontroliuojami bankai „Sberbank“ ir „VTB“.

„Agrokor“ 2017 m. bankrutavus, sala grįžo Kroatijos valstybei, o 2018 m. viešame konkurse 30 metų nuomos teisę laimėjo su S. Csányi ir „OTP“ (per banko nekilnojamojo turto fondą „Balansz“) siejama bendrovė „Zelena nekretnina“.

2019 m. Kroatijos leidinys „Slobodna Dalmacija“ rašė, kad į salą juodu sraigtasparniu buvo nusileidęs pats V. Orbanas; „OTP“ tai kategoriškai neigė.

O pačių vengrų žiniasklaida rašė, kad 2007 m., eidamas pirmojo rusijos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas, saloje lankėsi ir Dmitrijus Medvedevas – tuomet dar tik būsimas rusijos prezidentas.

Tačiau 2022 m. su „OTP“ siejama bendrovė nuomos sutartį nutraukė ir pasitraukė. O šį mėnesį spaudoje pasirodė publikacijos, kaip apleista sala tiesiog nyksta akyse.

Tarp akcininkų – buvusio „Gazprom“ atstovo Vengrijai sūnūs

Kita „OTP“ banko akcininkė – „Kafijat Zrt.“. Ją kontroliuoja rusų milijardieriaus Megdeto Rahimkulovo sūnūs Timuras ir Ruslanas.

M. Rahimkulovas dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vadovavo „Gazprom“ atstovybei Vengrijoje, buvo „Gazprom“ ir „MOL Group“ bendros dujų įmonės vadovas ir bendrasavininkis, taip pat valdė banką AEB, kurį „Gazprom“ naudojo atsiskaitymams.

Iki 2022 metų rugpjūčio „Kafijat“ kartu su kita Rahimkulovų įmone „MGTR Alliance“ valdė 7,02 proc. „OTP“ banko akcijų (anksčiau „Kafijat“ turima nuosavybės dalis viršijo net 10 proc.), tačiau, prasidėjus karui Ukrainoje, iš šių įmonių suformuota akcininkų grupė buvo išardyta. Dabar kiekvienos įmonės valdoma nuosavybės dalis nebesiekia 5 proc., todėl jos viešai skelbti neprivaloma. Tokia struktūra leidžia išlaikyti mažesnį matomumą.

Rumunijos centrinis bankas buvo blokavęs „OTP“ bandymą įsigyti banką Rumunijoje

Dar 2018 m. Rumunijos nacionalinis bankas (BNR) blokavo „OTP“ mėginimą įsigyti „Banca Romaneasca“. Šį banką už maždaug 650 mln. eurų „OTP“ planavo perimti iš Graikijos banko „National Bank of Greece“. BNR, prisidengdamas profesine paslaptimi, viešai nepaskelbė priežasčių, kodėl neleido sandoriui įvykti.

Rumunijos žiniasklaidoje tuomet buvo svarstoma, kad tokį sprendimą galėjo nulemti ryškus „rusiškas pėdsakas“ „OTP“ banke, tai yra būtent M. Rahimkulovas, kuris su šeima tuo metu valdė apie 8,48 proc. banko akcijų. Tų pačių 2018 metų sausį jis buvo įtrauktas į JAV Iždo departamento oficialų rusų oligarchų, laikomų artimais Kremliui ir Vladimirui Putinui, sąrašą.

Tuo metu „Bloomberg“ rašė, kad į šį sąrašą įtraukti rusų milijardieriai ėmė jausti spaudimą, o vienas jų nerimavo, jog artimiausiais mėnesiais numatytas sandoris su užsienio partneriais gali žlugti.

Bandė įsigyti ir „Achemą“

Tai ne pirmas su vengrišku, V. Orbanui artimu kapitalu siejamas bandymas įsigyti strateginės svarbos verslą Lietuvoje.

2024 metais įvairiais verslo saitais su Z. Hernádi bei S. Csányi siejama Šveicarijoje registruota energetikos grupė „MET Group“ paskelbė ketinanti perimti kontrolinį (54,07 proc.) Lietuvos trąšų gamintojos „Achema“ akcijų paketą.

„MET Group“ ištakos tiesiogiai susijusios su ta pačia „MOL Group“. Ji 2007 m. buvo įkurta kaip „MOL Group“ prekybos padalinys, o pačios bendrovės pavadinimas kilęs iš MOL Energy Trade (liet. MOL Energijos Prekyba).

2009 m. „MOL Group“ pusę „MET Group“ pardavė tarpininkei „Normeston“, o netrukus akcijos atsidūrė V. Orbanui artimų verslininkų Istváno Garancsio ir Györgio Nagio rankose; 2018 m. valdymo išpirkos būdu kontrolinį paketą perėmė ilgametis bendrovės vadovas Benjaminas Lakatosas.

Vengrijos antikorupcijos tyrėjai „MET Group“ sandorius ir itin pelningą jos prekybą dujomis Vengrijos rinkoje vadina vienu ginčytiniausių šalies ūkio epizodų. Pati „MET Group“ visus kaltinimus dėl politinės globos neigia.

2024 metų rugsėjo 28 dieną dabartinis Vengrijos premjeras Péter Magyar atviru laišku savo „Facebook“ ir „X“ socialinių tinklų paskyrose kreipėsi į tuo metinį premjerą V. Orbaną. Jame jis kėlė klausimą ir dėl neskaidrių „MET Group“ (dar vadinamos „MET Holding“) įsigijimo sandorių:

5.) Prašome atsiskaityti Vengrijos žmonėms apie savo verslo ryšius su MET Holding – viena didžiausių Europoje dujų prekybos įmonių, kurios būstinė yra Šveicarijoje. Galbūt tikroji istorija yra paslėpta Šveicarijoje ir Singapūre, ir būtent ji paaiškina 180 laipsnių posūkį jūsų Rusijos politikoje? Kas yra jūsų šiaudinis žmogus toje įmonėje, kuri taip noriai prekiauja rusiškomis dujomis? Papasakokite, kaip vengrai tapo Šveicarijos įmonės savininkais, kurios pernai pajamos siekė 24 milijardus eurų – daugiau nei 10 trilijonų forintų – o pelnas buvo didesnis nei MOL ir OTP kartu sudėjus? Kokį vaidmenį užmezgant tuos ryšius atliko dabartinis energetikos ministras ir buvęs MET vadovas Lantos Csaba? Kiek pelno atsidūrė jūsų šeimos sąskaitose Singapūre? Kokį užkulisinį sandorį sudarėte su Rusijos prezidentu Putinu? Ar turite bendrų verslų per šiaudinius žmones?

Tuometinė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėl galimų bendrovės ryšių su tuometine Vengrijos valdžia „MET Group“ ketinimus ragino vertinti atsargiai.

2025 m. gegužę „MET Group“ „Achemos“ įsigijimo atsisakė – oficialiai dėl neišspręstų akcininkų ginčų, tačiau B. Lakatosas pripažino, kad sprendimą lėmė ir nepalanki politinė retorika.

Dėl sandorio spręs Estija ir Europos Centrinis Bankas

Tiesa, šiuo atveju sprendimą priims ne Lietuvos, o Estijos institucijos, nes „Luminor“ būstinė yra Estijoje. Dėl banko dydžio sandorį papildomai vertins ir Europos Centrinis Bankas.