J. Jaručio avilio rekonstrukcija Kuršių nerijoje – statybos inspekcijos akiratyje

Šių metų gegužės 18 dieną, Neringos savivaldybės administracijos kvietimu tęsdama žurnalistinį tyrimą apie galimai ne pagal paskirtį naudojamas Tomui Balžekui priklausančias administracinės paskirties patalpas Neringoje, „Spaudos klubo“ komanda apsilankė prie sklypo, kuriame yra minėtos patalpos. Šį sklypą, esantį Pervalkos gyvenvietėje adresu Bitininkų takas 1, iš valstybės T. Balžekas nuomojasi kartu su žinomu atlikėju Justinu Jaručiu.

Tačiau „Spaudos klubo“ komanda atvykusi liko nustebinta: sklype aptiko ne tik Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus du administracinės paskirties (89,7 ir 97,9 kv. m ploto) pastatus, bet ir trečią – maždaug 9–11 kv. m ploto statinį.

Įtarimų dėl šio pastato teisėtumo sukėlė ne tik tai, kad statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir tai, kad jo išorės parametrai (pavyzdžiui, stogo danga) neatitinka nacionalinio parko architektūros reikalavimų. Susidarė įspūdis, kad statybos darbai galėjo būti atlikti savavališkai. Todėl „Spaudos klubas“ nusprendė šiuo statiniu ir jo istorija pasidomėti plačiau, o surinkta informacija pasidalijo su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Praeityje – „bičių daugiabutis“

Tikrinant informaciją, T. Balžeko socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aptikome nuotrauką, kurioje šis pastatas užfiksuotas dar prieš rekonstrukciją. Tačiau buvo sunku suprasti pastato paskirtį, tad, bandant išsiaiškinti, kaip jis galėjo atsirasti, teko pasigilinti į šios vietos istoriją.

Teritorijoje, kurią J. Jarutis nuomojasi iš valstybės, anksčiau veikė Lietuvos žemės ūkio akademijos Pervalkos izoliacinis bičių motinų poravimosi punktas, kurį buvo įsteigęs J. Jaručio bendro nuomininko ir svainio T. Balžeko senelis, bitininkystės mokslininkas Jonas Balžekas. Statinys, kuris galimai buvo savavališkai rekonstruotas, anksčiau buvo skirtas bitėms laikyti. Tačiau tai buvo ne paprastas avilys, o savotiškas „bičių daugiabutis“, talpinęs kelis avilius.

Tokie pastatai buvo ypač paplitę komunistinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Rytų Vokietijoje) ir Čekoslovakijoje, kurioje sovietmečiu yra lankęsis ir punkto įkūrėjas J. Balžekas. Vokiškai toks pastatas vadinamas „Bienenhaus“, o čekiškai – „včelín“. XX a. 8-ajame dešimtmetyje Vakaruose tokius bičių namus išstūmė pigesni Langstroto tipo aviliai, tačiau VDR jie liko įprasti iki pat 1990-ųjų.

Toks avilys atsirado ir J. Balžeko įkurtame Pervalkos izoliaciniame bičių motinų poravimosi punkte, kurį 2021 metais iš valstybės „Turto banko“ įsigijo jo anūkas T. Balžekas, o vėliau dalį pardavė J. Jaručiui.

Naudojama kaip muzikos studija

Šiandien šis pastatas su bitėmis nebeturi nieko bendra. Prieš porą metų jis buvo kapitaliai rekonstruotas: užkimštos bičių landos, įrengtas langas, įvesta elektra, o stogas uždengtas bitumine danga, o ne tradicinėmis molio ar keraminėmis čerpėmis, kaip numato Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose įtvirtinti architektūros reikalavimai.

Savo paskyroje „Instagram“ socialiniame tinkle J. Jarutis yra paskelbęs ne vieną nuotrauką, kurioje matyti šio statinio vidus – jame įrengta studija. Po nuotraukomis pats atlikėjas nurodo, kad tai – akimirkos iš muzikinio albumo kūrimo.

Vienoje nuotraukoje, įkeltoje 2025 metų vasarį, jis užfiksuotas kartu su seserimi Andre Balžekiene. „Spaudos klubas“ kreipėsi į J. Jarutį klausdamas, ar šis statinys priklauso jam, ar seseriai A. Balžekienei su vyru T. Balžeku. Tačiau atlikėjas per daugiau nei tris savaites į klausimus neatsakė.

Įdomi detalė – šioje nuotraukoje už lango žaliuoja žolė, todėl tikėtina, kad rekonstrukcija buvo atlikta ne vėliau nei 2024 metų vasarą, tai yra tuo metu, kai J. Jaručio ir jo sesers A. Balžekienės tėtis Jonas Jarutis ėjo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas.

Sklypas patenka ne tik į nacionalinio parko, bet ir į miško teritoriją

J. Jaručio valdos, kuriose avilys po rekonstrukcijos virto studija, yra ne tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke bei UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje, bet, kaip nurodyta Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, ir miškų rekreacinėje zonoje.

Pervalka, kurioje yra sklypas, turi ir atskirą apsaugos statusą: tai urbanistinis draustinis, kuriame saugoma gyvenvietės planinė ir erdvinė struktūra su architektūros vertybėmis.

Todėl statybos darbams čia taikomi ne tik nacionaliniame parke, bet ir miškuose bei urbanistiniame draustinyje galiojantys apribojimai. Net norint gauti statybą leidžiantį dokumentą esamų pastatų išvaizdai keisti, būtina laikytis griežtų reikalavimų ir gauti ne vienos institucijos pritarimą.

Statybos inspekcija reaguoja į „Spaudos klubo“ pateiktą informaciją

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi „Spaudos klubo“ informaciją, jau suplanavo atlikti tyrimą.

Praėjusį penktadienį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė Kristina Kraftaitė informavo „Spaudos klubo“ redakciją, kad šių metų liepos 8 dieną suplanuotas patikrinimas J. Jaručio valdose Neringoje.

Kitas stato namus nacionaliniam parke

Būtent ši Marijono Mikutavičiaus dainos „Ar mylit ją jūs?“ eilutė niekaip neišėjo iš galvos rengiant šią publikaciją, tad straipsnį norėtųsi pabaigti pacituojant porą šios dainos posmų:

Mane moko doros ir atsakomybės
Moko, kad būtent šitaip veikia valstybė
Tu jautiesi niekas nacionaliniam banke
Kitas stato namus nacionaliniam parke

Virš tavo galvos armija ministrų
Patarėjų, sargų, jaunų specialistų
Ar jie dirba tam, kad būtų tau lengviau?
Ar tu balsuoji už juos, kad jiems būtų geriau?