Ketveriems metams po skambių pareiškimų apie pinigų grobstymo schemą - milijoninis pelnas

Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis 2019 metų sausio 3 dieną spaudos konferencijos metu pristatydamas 2018-12-28 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos paštui nenaudingų sandorių sudarymo Lietuvos pašto lėšomis apmokant LPMS iš esmės nevertingus ir nenaudojamus produktus ir dėl 1,8 mln. Eur galimo iššvaistymo, teigė: „Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, kaip panašu, vėliau valstybė ir neteko. Tą turtą įgijo kiti asmenys. Buvo sukurta schema, kaip išvengti valdybos priežiūros, įkurta dukterinė įmonė, kuri turėjo sukurti tam tikrus informacinių technologijų sprendimus, kaip realybė rodo, jie „nebaisiai" yra naudojami."

Tačiau praėjus trejiems metams, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o dar po dviejų metų skandalo epicentre buvusi „Banking Cluster LT" įmonė skaičiavo milijoninį pelną ir džiaugėsi dovanų gauta milijoninės vertės intelektine nuosavybe. Tačiau apie viską nuo pradžių.

2011 metų vasario 24 dieną Lietuvos banko valdyba suteikia Lietuvos paštui mokėjimo įstaigos licenciją, taip atverdama duris teikti mokėjimo paslaugas visuomenei ir gal netgi duoti užuomazgą valstybiniam bankui.

2011 metų birželio 2 dieną Kaune Mindaugas Leonavičius įsteigia UAB „Banking Cluster LT".

2012 metų spalio 12 dieną AB „Lietuvos paštas" įsteigia dukterinę įmonę UAB „LP mokėjimų sprendimai".

Pirmoji sėkmė

Nors dar 2012 metais rengtoje „Klasterių studijoje", iki šiol talpinamoje Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos puslapyje, „Banking Cluster LT" buvo įvardijamas kaip nesėkmingas klasterio pavyzdys, jau 2013 metų vasario 13 dieną Ūkio ministerija UAB „Banking Cluster LT" projektui „Banking Cluster LT tyrimų centro infrastruktūros sukūrimas" skiria net 3 771 469 litų (1 092 292 eurų) finansavimą.

Gavus finansavimą praėjo vos daugiau nei pusė metų, kai pasikeitė tiek UAB „Banking Cluster LT" vadovas, tiek akcininkas.

2013 metų rugsėjo 23 dieną UAB „Banking Cluster LT" vadovu tapo UAB „First Data Lithuania" profesinės sąjungos vadovas Algimantas Draugelis, o vos po keturių dienų, 2013 metų rugsėjo 27 dieną, bendrovės akcininku tampa „Žvėryno Bulls" futbolo komandos treneris Rimgaudas Vaitkus. Tiesa, R. Vaitkus prisistatė kaip UAB „Universali forma" vadovas, tačiau Registrų centrui pateiktoje informacijoje nuo pat įmonės įsteigimo jai vadovauja Romas Urbonas. Nors tuo metu, kai UAB „Banking Cluster LT" priklausė R. Vaitkui, būtent jo asmeninis el. paštas buvo nurodytas prie įmonės kontaktų, o tuo metu įmonės nurodytas telefono numeris sutapo su iki šiol UAB „Universali forma" naudojamu telefono numeriu.

UAB „Universali forma" žiniasklaidoje buvo minima kitame su Europos Sąjungos parama susijusiame skandale netoli Dubingių.

Jungtinės veiklos sutartis su Lietuvos paštu

Praėjus metams po naujojo akcininko atėjimo, 2014 metų gruodžio 30 dieną AB „Lietuvos paštas" kartu su savo dukterine įmone UAB „LP Mokėjimų sprendimai" sudaro jungtinės veiklos sutartį su UAB „Banking Cluster LT", UAB „Baltic Amber Solutions" bei UAB „Cetus" dėl mokėjimo ir finansinių paslaugų platformos kūrimo.

2015 metų liepos 28 dieną, praėjus mažiau nei 8 mėnesiams po milijoninės sutarties pasirašymo, UAB „Banking Cluster LT" vieninteliu akcininku tampa UAB „Gekota", priklausanti Georgui Kotomin. Šiai įmonei vadovauja jo žmona, Vilkpėdės ligoninės psichiatrė Jūratė Kotomin. Iki tol ši įmonė 2011 metais nesėkmingai bandė pradėti dvibučio namo statybas Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje.

Vos po kelių dienų po akcininko pasikeitimo, 2015 metų rugpjūčio 6 dieną AB „Lietuvos paštas" paskelbė, kad pradėjo teikti mokėjimo paslaugas.

Tad AB „Lietuvos paštas" veiklai reikalinga mokėjimo ir finansinių paslaugų platforma buvo sukurta ir paleista vos per 8 mėnesius nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo.

2015 metų gruodžio 16 dieną UAB „Banking Cluster LT" vadovu tampa pats G. Kotomin.

Liūto dalis atiteko „Banking Cluster LT"

Remiantis redakcijos turimais dokumentais, už 2015 metus, kuriais AB „Lietuvos paštas" ir pradėjo siūlyti mokėjimo sąskaitas, suteiktas paslaugas UAB „Banking Cluster LT" gavo net 740 470 eurų, kitas jungtinės veiklos dalyvis UAB „Baltic Amber Solutions" gavo 110 215 eurų, o likęs jungtinės veiklos dalyvis UAB „Cetus" tais metais nieko negavo.

2016 metais už suteiktas paslaugas UAB „Banking Cluster LT" gavo 997 081 eurą, UAB „Baltic Amber Solutions" – 399 796 eurus, o UAB „Cetus" nieko negavo.

2017 metais už suteiktas paslaugas UAB „Banking Cluster LT" gavo 704 847 eurus, UAB „Baltic Amber Solutions" – 167 052 eurus, o UAB „Cetus" ir vėl nieko negavo.

2018 metais už suteiktas paslaugas UAB „Banking Cluster LT" gavo 147 062 eurus, UAB „Baltic Amber Solutions" gavo 122 815 eurus, o UAB „Cetus" pagaliau gavo 87 120 eurų.

Tad iš viso vos per keturis metus, kai buvo siūlomos mokėjimo paslaugos, AB „Lietuvos paštas" išleido 2 150 035 eurus, o dukterinė įmonė UAB „LP mokėjimų sprendimai" – 1 905 332 eurus. Iš viso buvo išleista daugiau nei 4 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 2,5 mln. eurų nukeliavo į UAB „Banking Cluster LT".

Įsigijo pusę kito jungtinės veiklos dalyvio akcijų

2017 metų spalio 5 dieną G. Kotominas įsigijo pusę UAB „Baltic Amber Solutions" akcijų. Šia įmonę lygiomis dalimis jis valdė su Narimantu Blozneliu, kuris kartu su G. Kotominu, 2024 metų liepos mėnesį tapo UAB „Foxpay" akcininku.

Vos po pusės metų, 2018 metų balandžio 3 dieną, G. Kotominas kartu su N. Blozneliu kontrolinį UAB „Baltic Amber Solutions" akcijų paketą už 4 mln eurų pardavė su prieštaringai vertinamu „Bankera" projektu susijusiai įmonei. G. Kotomin asmeniškai iš šio sandorio gavo 2 mln. eurų.

AB „Lietuvos paštas" nusprendė nebeteikti mokėjimo paslaugų

2018 metų lapkričio 23 dieną AB „Lietuvos paštas" paskelbė, kad nuo 2019 metų birželio 1 dienos nebeteiks mokėjimo sąskaitos paslaugų.

Jau kitą mėnesį, 2018 metų gruodžio 28 dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį garsiai ir kalbėjo tuometinis susisiekimo ministras. Vėliau šis tyrimas buvo pavestas atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.

AB „Lietuvos paštui" nustojus teikti mokėjimo paslaugas, 2020 metų balandžio 1 dieną ir pats UAB „Banking Cluster LT" sustabdė veiklą.

2021 metų lapkričio 25 dieną buvo nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos paštui nenaudingų sandorių sudarymo Lietuvos pašto lėšomis apmokant LPMS iš esmės nevertingus ir nenaudojamus produktus ir dėl 1,8 mln. Eur galimo išvaistymo.

Intelektinės nuosavybės teisės dovanų

2023 metų pradžioje jungtinės veiklos sutarties dalyviai (AB „Lietuvos paštas" – LP, UAB „LP mokėjimų sprendimai" – LPMS, UAB „Banking Cluster LT" – BC, UAB „Baltic Amber Solutions" – BAS ir UAB „Cetus") pasirašė sutarties nutraukimo susitarimą, kurio esmė buvo, kad sutarties šalys (dalyviai) „nėra nei vienai iš Šalių skolingos ir Šalys visiškai atsiskaitė viena su kita".

Šiuo susitarimu šalys taip pat besąlygiškai ir neatšaukiamai patvirtino bei pareiškė, kad visos intelektinės nuosavybės ir kitos teisės į JVS vykdymo metu sukurtą Produktą (nuo Produkto sukūrimo ar atsiradimo momento) priklausys BC, BAS, CETUS, Lietuvos paštui ir LPMS kaip bendrasavininkiams tokiomis dalimis: BC – 51 %, BAS – 15 %, CETUS – 4 %, LP – 15 %, LPMS – 15 %.

Tad iš esmės, kartu su savo dukterine įmone išleidęs daugiau nei 4 milijonus eurų, AB „Lietuvos paštas" sukurto produkto intelektinės nuosavybės 51 % tiesiog padovanojo UAB „Banking Cluster LT".

Veiklos nevykdanti įmonė deklaravo milijoninį pelną

Nors dar 2020 metų balandį UAB „Banking Cluster LT" sustabdė veiklą, jau 2023 metais deklaravo daugiau nei 1 milijono eurų pelną.

Ekspertų vertinimu, tokį pelną UAB „Banking Cluster LT" galėjo deklaruoti dėka 2023 metų pradžioje jungtinės veiklos dalyvių pasirašyto sutarties nutraukimo susitarimo. Jeigu UAB „Banking Cluster LT" buvo skolinga kitai jungtinės veiklos dalyvei, pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštui", šios skolos buvo nurašytos. Tai greičiausiai ir lėmė, kad 2023 metų pabaigoje UAB „Banking Cluster LT" džiaugėsi 1 009 900 eurų pelnu.

Prabangūs apartamentai Londone

Praėjus vos dviems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaip galima matyti Jungtinės Karalystės nekilnojamojo turto registruose, 2022 metų vasario 11 dieną G. Kotomin dukra (vardas redakcijai žinomas) už 620 tūkst. svarų sterlingų (740 tūkst. eurų) įsigijo prabangius apartamentus Londono centre.

Kažkodėl ant su šių apartamentų pirkimu susijusių dokumentų pasirašė ir tuometinis G. Kotomin pavaldinys Justas Kapočius. Šaltinių žiniomis, jis nei su G. Kotomin dukra, nei su Jungtine Karalyste nieko bendro neturėjo.

Ar mokėta rinkos kaina?

Redakcijos kalbintas ekspertas abejoja, ar AB „Lietuvos paštui" suteiktų paslaugų vertė galėjo viršyti ir milijoną eurų. Kaip pavyzdį jis pateikė kitas tuo pačiu 2015–2019 metų laikotarpiu Lietuvoje veikusias finansų įstaigas, naudojusias analogišką jungtinės veiklos dalyvės UAB „Baltic Amber Solutions" programinę įrangą, už kurią ne tik mokėjo net keletą kartų pigiau, bet ir nesinaudojo UAB „Banking Cluster LT" paslaugomis.

Ekspertas taip pat negalėjo paaiškinti, būtent kokias paslaugas AB „Lietuvos paštui" UAB „Banking Cluster LT" galėjo suteikti.

Finansinių technologijų specialistai vos už kelių šimtų eurų algą

UAB „Banking Cluster LT" sekėsi ne tik viešieji pirkimai, bet ir rasti ypač pigių specialistų, gebančių dirbti sudėtingoje finansinių technologijų sferoje. Pavyzdžiui, „Sodros" duomenimis, 2018 metų balandį UAB „Banking Cluster LT" vidutinė alga buvo 887 eurai, gegužę – 834 eurai, o rugsėjį – net 162 eurai, nors tuo metu AB „Lietuvos paštas" vis dar teikė mokėjimo paslaugas.

Atsidūrė ilgalaikių VMI skolininkų sąraše

Nepaisant 2023 metais deklaruoto milijoninio pelno, jau 2025 metų pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija „Banking Cluster LT" įtraukė į PVM mokėtojų, turinčių deklaruotą skolą, kuri yra didesnė nei 10 000 Eur ir nesumokėta daugiau nei 2 mėnesius, sąrašą, kuriame tuo metu buvo vos daugiau nei 200 įmonių. „Banking Cluster LT" skola valstybei tuo metu viršijo 23 tūkst. eurų.

Istorijos herojai vėliau vėl susitiko Vilhelmo Germano įmonėse

Vėliau G. Kotomin ir A. Draugelio keliai susikirto Vilhelmo Germano versluose. G. Kotomin įsidarbino ekspertu UAB „Foxpay" įmonėje, kurios akcininku vėliau ir tapo, o A. Draugelis įsidarbino kitoje V. Germano patikėtinės Jevgenijos Varencovos kontroliuojamoje įmonėje UAB „Cardroll".

O G. Kotomin dukros apartamentų įsigijimo dokumentus pasirašinėjęs J. Kapočius šiuo metu vadovauja su Vilhelmu Germanu siejamai UAB „Finroll".

Institucijų dėmesio neišvengė ir kitos su G. Kotomin ir A. Draugeliu siejamos įmonės

2024 metų spalį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išnagrinėjusi du atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugų viešuosius pirkimus, kuriuos buvo laimėjusi įmonė „Foxpay" (tuo metu jos akcininkas buvo G. Kotomin), nustatė, kad „Foxpay" kainodara buvo netinkama.

Tą patį mėnesį „Foxpay" sulaukė FNTT kratų, o G. Kotomin verslo partneris V. Germanas iš Kauno kalėjimo buvo paleistas tik šių metų vasario 16 dieną.

Taip pat, redakcijos žiniomis, G. Kotomin ir J. Kotomin namuose 2025 metų lapkričio mėnesį apsilankė FNTT pareigūnai ir atliko kratą, o G. Kotominui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Jau prieš kurį laiką „Spaudos klubas" šios istorijos dalyviams išsiuntė klausimus, tačiau iš nė vieno atsakymo nesulaukė iki šiol. Gavus atsakymus, tyrimą papildysime.