Tomai Balžekai - tapk vilniečiu!

2025 metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė surengė kampaniją „Tapk vilniečiu", raginusią sostinėje faktiškai gyvenančius, bet kitur deklaruotus žmones persiregistruoti Vilniuje. Akcija sulaukė plataus atgarsio – gyvenamąją vietą perkėlė beveik 10 tūkst. žmonių, o miesto biudžetas dėl to gali papildėti daugiau nei 12 mln. eurų.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas, pristatydamas kampanijos rezultatus, sakė:

„Šiek tiek tokia nelygybė ir neteisybė, kai mes turime aptarnauti gyventojus, kurie čia kasdien gyvena ir dirba, bet buvo deklaravę vietas kitur, dabar bus ištaisyta."

Viena iš kampanijos rėmėjų buvo UAB „15min", deklaruotojams dovanojusi trijų mėnesių portalo prenumeratą. Tačiau „Spaudos klubo" tyrimas rodo, kad kampanijos žinutė tiesiogiai lietė ir patį „15min" vadovą bei pagrindinį akcininką Tomą Balžeką: jis gyvena Vilniuje, tačiau jau keletą metų gyvenamąją vietą yra deklaravęs Neringos savivaldybėje.

Meras į redakcijos pateiktus klausimus neatsakė. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.

Vilnietis viskuo, išskyrus deklaraciją

Iš viešos informacijos matyti, kad T. Balžekas yra tikras vilnietis. Jis vadovauja kelioms Vilniuje registruotoms įmonėms, socialiniuose tinkluose dalijasi kasdienybe Vilniuje – įskaitant keliones dviračiu per sniego pūsnis, o žurnalistus į savo namus Paupio mikrorajone priima kartu su šeima. Savo socialinių tinklų paskyrose jis nurodo gyvenąs Vilniuje.

Nepaisant to, Gyventojų registre jo gyvenamoji vieta jau keletą metų įregistruota Pervalkos gyvenvietėje, Neringos savivaldybėje.

Administraciniai pastatai, tapę šeimos namais

2021 metų rugpjūtį T. Balžekas kartu su žmona Andre Balžekiene iš valstybinės įmonės „Turto bankas" už 670 015 eurų įsigijo du pastatus Pervalkoje. Tiek Turto banko aukciono dokumentuose, tiek Nekilnojamojo turto registre šių pastatų paskirtis nurodyta kaip administracinė.

Negyvenamoji paskirtis T. Balžekui nesutrukdė čia ne tik deklaruoti gyvenamąją vietą, bet ir faktiškai naudoti pastatus šeimos poilsiui. Ant valstybinėje žemėje stovinčių pastatų teritoriją juosiančios tvoros pakabintas užrašas „Bitininkų Balžekų Nameliai".

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį gresia bauda: pirmą kartą – iki 3 000 eurų, pakartotinai – iki 6 000 eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 metais antikorupciniu požiūriu įvertino teisės aktus, reglamentuojančius statinių (jų patalpų) naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Tada buvo nustatyta, kad esamas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas ir gali sudaryti sąlygas tiek statinius ar patalpas valdantiems ar kontroliuojantiems asmenis, piktnaudžiauti.

Poilsis prasidėjo dar prieš įsigijimą

Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį galėjo prasidėti dar anksčiau. 2020 metų liepos 1 d. T. Balžeko vadovaujama UAB „Media bitės" iš valstybės trejiems metams išsinuomojo šį objektą. Formaliai sutartį pasirašė įmonė, tačiau viešai prieinama informacija rodo, kad patalpas poilsiui naudojo būtent įmonės vadovas ir jo šeima.

Vos savaitę po nuomos pradžios, liepos 8 d., T. Balžekas savo „Facebook" paskyroje rašė:

„Balžekai atvyksta į Pervalką. Ilgam."

Savo socialinių tinklų paskyrose T. Balžekas taip pat yra pasakojęs, kad Pervalkoje vasaras leisdavo dar vaikystėje. Tai neatsitiktinis ryšys: anksčiau šie pastatai buvo naudojami kaip bičių motinų poravimosi punktas ir priklausė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemės ūkio institutui. Šio instituto Bitininkystės skyriaus vadovas buvo T. Balžeko senelis Jonas Balžekas.

Gatvei – naujas pavadinimas, pastatams – sena paskirtis

Per trejus metus nuo įsigijimo Balžekų šeima pastatų paskirties taip ir nepakeitė. Tačiau Įsigiję pastatus jie pasirūpino, kad 2023 m. kovo 30 d. Neringos savivaldybės taryba priimtų sprendimą suteikti miško keliukui, vedančiam į Balžekų valdas Pervalkos g. 40, oficialų Bitininkų tako pavadinimą.

Neringos savivaldybė patvirtino gavusi redakcijos klausimus dėl šio sprendimo, tačiau į juos neatsakė.

Valstybė galėjo gauti daugiau

„Spaudos klubo" kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad gyvenamosios paskirties patalpų kaina Neringoje vidutiniškai yra keliasdešimt procentų didesnė už administracinės paskirties. Jei aukciono dalyviai būtų žinoję, kad pastatus galima naudoti gyvenimui ar poilsiui, valstybė už juos galėjo gauti gerokai didesnę sumą.

Ar naudojamasi Neringos gyventojų privilegijomis?

Gyvenamąją vietą Neringoje deklaravę asmenys turi teisę į keletą lengvatų. Pirma – atleidimas nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą, kuri vasaros metu siekia 50 eurų už vieną įvažiavimą lengvuoju automobiliu. Antra – kelto į Kuršių neriją bilieto kompensacija.

Redakcija kol kas neturi duomenų, ar T. Balžekas šiomis lengvatomis naudojosi.

Turto vertė triskart mažesnė už pirkimo kainą

Nors pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje, o ypač Neringoje, sparčiai augo, Registrų centro 2026 m. sausio 1 d. atlikto masinio vertinimo metu Balžekų šeimos turtas įvertintas vos 205 100 eurų – daugiau nei tris kartus mažiau, nei buvo sumokėta aukcione.

Būtent masinio vertinimo metu nustatoma mokestinė turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis. Svarbu ir tai, kad administracinės paskirties patalpoms kai kuriais atvejais taikomas ženkliai mažesnis mokesčio tarifas nei gyvenamosios ar poilsinės paskirties objektams.

Redakcija pasiteiravo Registrų centro, kodėl vertinimai taip skiriasi nuo rinkos kainos, tačiau institucija vengė atsakyti į klausimus apie šį konkretų atvejį.

T. Balžekas dar turi laiko patikslinti savo nekilnojamojo turto mokestines vertes – tai galima padaryti per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t. y. iki kovo 31 d. O gyvenamosios vietos deklaravimas pakeitus gyvenamąją vietą turi būti atliktas per 7 darbo dienas.

Redakcija kreipėsi į T. Balžeką su prašymu pakomentuoti šiame straipsnyje keliamus klausimus, tačiau atsakymo nesulaukė. Gavę komentarą, tyrimą papildysime.